LAT nutarčių apžvalga 2023 m. spalio 23 d. – spalio 27 d.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo naują teisės aiškinimo taisyklę dėl atsiskaitymo su jungtinės veiklos partneriais, kai sutarties vykdymo metu pasikeičia atsakingasis partneris.
Jeigu galiojant rangos sutarčiai pasikeitė jungtinės veiklos sutarties atsakingasis partneris, nuo šio momento tretieji asmenys turi atsiskaityti už atliktus darbus naujai paskirtam atsakingajam partneriui, nebent jungtinės veiklos sutartyje partnerių būtų aiškiai aptarta, kad tam tikros prievolės dalys pagal sutartį turi būti vykdomos kitiems partneriams.
Teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad, jeigu partneriai tarpusavyje nesusitarė kitaip, prievolė turi būti įvykdyta tam partneriui, kuris prievolės įvykdymo metu yra paskirtas atsakinguoju partneriu. Nėra svarbu, kuris iš partnerių buvo paskirtas atsakinguoju prievolės atsiradimo metu, nebent partneriai jungtinės veiklos sutartyje būtų susitarę kitaip.
2023 m. spalio 25 d. Nr. e3K-3-248-381/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 4 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Teismas, į kurį kreipiamasi remiantis sutartinio teismingumo išlyga, turi pareigą pirmiausia išnagrinėti, ar šalys iš tiesų sutiko dėl jam jurisdikciją suteikiančios nuostatos (šis sutikimas turi būti aiškus ir tikslus). Kai sąlyga dėl jurisdikcijos yra įtvirtinta ne pagrindinėje sutartyje, o daroma nuoroda į bendrąsias sąlygas, turi būti nustatyta, ar antroji sutarties šalis turėjo realią galimybę susipažinti su bendrosiomis sąlygomis.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad sutarties sudarymo metu prie sutarties nebuvo pridėtos bendrosios sąlygos, joje nebuvo interaktyvios nuorodos į jas, taip pat nebuvo siūloma šias sąlygas gauti iš ieškovės. Todėl LAT pritarė žemesnės instancijos teismų sprendimams ieškinį palikti nenagrinėtą.
2023 m. spalio 26 d. Nr. e3K-3-265-969/2023
Prokuroras pareikštu ieškiniu viešajam interesui ginti įrodinėjo, kad ginčo sklypas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymu perduotas savivaldybei naudotis patikėjimo teise konkrečiai reikmei – aerodromo administraciniam pastatui ir paslaugų paskirties statiniams statyti – todėl atsakovės savivaldybės taryba bei savivaldybės administracija negalėjo ginčo sklypo išnuomoti, be kita ko, ir sporto paskirties statiniams statyti. Žemesnės instancijos teismai ieškinį atmetė. Kasacinis teismas nepritarė žemesnės instancijos teismų sprendimams. Pirma, LAT nustatė, kad ginčo situacijai netaikytina Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo patikėjimo teise, 3 dalis, kuri numato, kad subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, savo sprendime turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas. Šiuo atveju turi būti remiamasi Žemės įstatymo nuostatomis. Antra, kasacinis teismas nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas, dėl to nepagrįstai aerodromo administracinį pastatą ir paslaugų paskirties statinius priskyrė kitos paskirties statiniams kaip pastatus, kurių negalima priskirti jokiai konkrečiai paskirčiai, ir padarė neteisingą išvadą, jog kitos paskirties statiniai atitinka NŽT direktoriaus įsakyme nurodytą sklypo naudojimo būdą bei paskirtį. Teisėjų kolegija taip pat sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių termino kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą eigos pradžią ir jo atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.
Nusprendęs, kad padaryti pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, LAT grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
2023 m. spalio 26 d. Nr. e3K-3-273-701/2023
Advokatas, nuolat teikiantis valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (civilinės ir administracinės teisės srityse) ir už tai gaunantis fiksuoto dydžio kasmėnesinį užmokestį, sudarė antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje (administracinio nusižengimo) byloje sutartį ir pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą administracinio nusižengimo byloje, išmokėjimo. Tarnyba, motyvuodama tuo, kad advokatas nuolat teikia valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir už tai gauna fiksuoto dydžio užmokestį, atsisakė papildomai mokėti už advokato pagalbą, suteiktą administracinio nusižengimo byloje.
LAT išaiškino, kad advokato įtraukimas į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą vienoje (vienose) teisės srityje (srityse), sąrašą, nėra kliūtis sudaryti antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje, tačiau kitoje (kitose) teisės srityje (srityse), sutartį. Tokiu atveju už susitarimo konkrečioje byloje pagrindu suteiktas paslaugas advokatui turi būti sumokėta papildomai.
2023 m. spalio 26 d. Nr. e3K-3-272-781/2023
Išnagrinėjęs kasacinį skundą dėl antstolės veiksmų, LAT konstatavo, kad pagal Antstolių įstatymą ir Antstolių veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisykles, vykdymo procese rašytiniai dokumentai turi būti skaitmeninti ir perkelti į elektroninę vykdomąją bylą (AIS). Tačiau ekspertizės akto neįkėlimas į AIS, kai antstolė išnaudojo visas galimybes informuoti pareiškėją apie priimtus procesinius dokumentus, nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir veiksmingai ginti savo teises.
Pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo vykdymo procese, LAT išaiškino, kad viešuose skelbimų portaluose nurodoma didesnė panašaus turto pardavimo kaina negali paneigti teismo eksperto ir antstolės nustatytos ginčo turto rinkos vertės. Kiekvieno nekilnojamojo turto objekto rinkos kaina yra skirtinga ir apskaičiuojama individualiai pagal kiekvieno objekto būklę, vietą, plotą, įrengimo kokybę ir kitas aplinkybes.
2023 m. spalio 26 d. Nr. 3K-3-271-421/2023