LAT nutarčių apžvalga 2023 m. gegužės 29 – birželio 2 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS vyresnysis teisininkas Danielius Matonis
Bankrutuojantis fizinis asmuo nėra atsakingas už savo bankroto administratoriaus nesąžiningus veiksmus.
Fizinio asmens procedūros tikslas – sudaryti prielaidas atkurti fizinio asmens mokumą kartu užtikrinant ir kreditorių interesus. Fizinio asmens bankroto administratorius turi atidaryti depozitinę banko sąskaitą, kurioje kaupiamos lėšos atsiskaitymui su kreditoriais. Bankroto administratorius šioje sąskaitoje sukauptas lėšas turi paskirstyti kreditoriams mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka. Įgyvendinus mokumo atkūrimo planą baigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje kreditorius nesutiko su fizinio asmens bankroto proceso užbaigimu, nes bankroto administratorius dalį depozitinėje sąskaitoje sukauptų lėšų pervedė ne kreditoriams, o, galimai neteisėtai, sau pačiam.
Teismas nustatė, kad fizinis asmuo ginčo atveju gavo didesnes pajamas nei numatyta mokumo atkūrimo plane ir kreditorių reikalavimams patenkinti skyrė didesnes sumas, sąžiningai ir tinkamai vykdė plane nustatytas pareigas. Todėl kasacinis teismas sprendė, kad fizinis asmuo negali būti laikomas atsakingu už galimai neteisėtus bankroto administratorės veiksmus, dėl kurių dalis fizinio asmens sukauptų lėšų nepasiekė kreditorių. Esant šioms aplinkybėms, fizinio asmens bankroto byla buvo užbaigta pagrįstai.
LAT nutarčių apžvalga:
Jeigu fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, o sukauptos lėšos nepasiekia kreditorių dėl galimai nesąžiningų bankroto administratoriaus veiksmų, fizinis asmuo nėra už tai atsakingas.
Ginčas kilo, kai viena iš kreditorių fizinio asmens bankroto byloje atsisakė pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Kreditorė nurodė, kad dalis plano įgyvendinta netinkamai, nes atstatydinta bankroto administratorė plano įgyvendinimo laikotarpiu sau iš depozitinės sąskaitos galimai neteisėtai išsimokėjo sumas, skirtas kreditorių reikalavimams patenkinti.
Teismas nustatė, kad fizinis asmuo ginčo atveju gavo didesnes pajamas nei numatyta mokumo atkūrimo plane ir kreditorių reikalavimams patenkinti skyrė didesnes sumas, sąžiningai ir tinkamai vykdė plane nustatytas pareigas. Todėl kasacinis teismas sprendė, kad fizinis asmuo negali būti laikomas atsakingu už galimai neteisėtus bankroto administratorės veiksmus, dėl kurių dalis fizinio asmens sukauptų lėšų nepasiekė kreditorių. Esant šioms aplinkybėms, fizinio asmens bankroto byla buvo užbaigta pagrįstai.
2023 m. birželio 1 d. Nr. e3K-3-171-781/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 2 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinis teismas, nutartimi patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, kartu tenkino jų prašymą taikos sutarties priedo sąlygas pripažinti nevieša bylos medžiaga. LAT konstatavo, kad priede yra informacijos, sudarančios atsakovių komercinę paslaptį, taip pat informacijos, saugotinos ieškovų privataus gyvenimo bei nuosavybės slaptumo požiūriu.
2023 m. gegužės 31 d. Nr. e3K-3-143-701/2023
Kai darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, darbdavys gali inicijuoti darbo ginčą prieš tokį darbuotoją toje užsienio valstybėje, o ne Lietuvoje. Šios taisyklės tikslas – apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją šalį.
Be abejo, darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ginčą nagrinėti ir Lietuvoje. Bet toks susitarimas gali būti sudarytas tik po to, kai ginčas jau kilo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo atvejį, kai ginčą inicijavo ne darbdavys, o darbuotojas. Darbuotojas kreipėsi į darbo ginčų komisiją Lietuvoje ir prašė priteisti iš darbdavio atlyginimą. Komisija iš dalies patenkino darbuotojo reikalavimus. Tuomet darbdavys apskundė komisijos sprendimą Lietuvos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė darbdavio pozicijai, kad darbdavys gali apskųsti komisijos sprendimą Lietuvos teismui ir tokiu atveju darbdavys neprivalo kreiptis į teismą užsienio valstybėje, kurioje gyvena darbuotojas. Taip yra dėl to, kad nagrinėjamu atveju ginčą inicijavo ne darbdavys, o pats darbuotojas kreipėsi į darbo ginčų komisiją Lietuvoje.
2023 m. birželio 1 d. Nr. e3K-3-175-823/2023