LAT nutarčių apžvalga 2023 m. balandžio 3 d. – balandžio 7 d.
Jeigu šalys neįrodo jų susitarimu taikytinos užsienio teisės turinio pagal tokį standartą, kaip nurodė kasacinis teismas, bylą sprendžiantis teismas negali taikyti užsienio teisės ir šalių reikalavimai turi būti išspręsti pagal Lietuvos Respublikos teisę.
Tais atvejais, kai šalys sutartyje susitarė dėl užsienio valstybės įstatymų taikymo, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas fakto klausimu, o pareiga įrodyti užsienio teisės turinį tenka šalims. Taigi, šaliai, kuri remiasi užsienio teise, tenka pareiga įrodyti jos turinį tiek atitinkamomis teisės normomis, tiek aktualia teisės taikymo praktika ir doktrina, esančia toje užsienio valstybėje, kurios teise ji remiasi. Teismas byloje konstatavo, kad Lietuvos teismų procesiniai sprendimai, kuriuose jau anksčiau spręsta dėl tos pačios užsienio valstybės teisės normų taikymo, nėra tinkama priemonė siekiant įrodyti taikytinos užsienio teisės turinį. Be to, įrodinėjant taikytinos teisės turinį nepakanka į bylą pateikti tik užsienio teisės normų ir jų vertimų į teismo valstybinę kalbą. Šalims netinkamai įvykdžius pareigą įrodinėti užsienio teisės turinį ir byloje neįrodžius taikytinos teisės turinio kasacinio teismo praktikoje nurodytomis priemonėmis, teismas negali taikyti užsienio teisės ir šalių reikalavimai turi būti išspręsti pagal Lietuvos Respublikos teisę.
2023 m. balandžio 6 d. Nr. e3K-3-115-684/2023
Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kokioms sąlygoms esant pakeitus valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą (dėl sklype esančio statinio paskirties pakeitimo) nuomos sutartis negali būti nutraukiama, o turi būti keičiama.
Nacionalinė žemės tarnyba su ieškovu sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališką nutraukimą grindė tuo, kad ieškovas pakeitė pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
Kasacinis teismas nustatė, kad statinio savininkas teisėtai pakeitė nuosavybės teise turimo statinio naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, o duomenų, kad statinio rekonstrukcijos darbai atlikti neteisėtai, nėra. Todėl LAT sprendė, kad kai remiantis valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatomis (1) pasinaudojama sutartyje nustatyta galimybe pakeisti valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą ir (2) turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą rekonstruojamas valstybinės žemės sklype esantis statinys bei pakeičiama jo paskirtis, valstybinės žemės nuomos sutartis yra keistina, kad atitiktų privataus asmens nuosavybės teise turimo valstybinės žemės sklype esančio statinio paskirtį. Esant šioms aplinkybėms, valstybinės žemės naudojimo būdo pakeitimas negali būti pagrindas nutraukti sutartį.
2023 m. balandžio 6 d. Nr. 3K-7-77-611/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 13 bylų, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl civilinių (autorinės sutarties) ir darbo teisinių santykių atribojimo, pabrėžė, kad darbo teisinių santykių tarp šalių egzistavimą atskleidžia tokie nustatyti 4 objektyvieji požymiai: (i) tarp šalių yra susitarimas, (ii) jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos), (iii) viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarka ir (iv) dirbama atlygintinai. Nepaisant to, kad autoriaus (ar atlikėjo) teisinį statusą ir su juo susijusias teises reglamentuoja specialus teisės aktas (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas), autorius ir atlikėjas turi teisę sudaryti darbo ar civilinės teisės reguliuojamą sutartį. Kilus ginčui dėl šalis siejančių teisinių santykių pobūdžio, jų kvalifikavimą turėtų lemti ne vienos iš šalių turimas autoriaus ar atlikėjo teisinis statusas, o realiai tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių faktinis pobūdis, įvertintas pagal bendrąsias darbo sutarties atribojimo nuo civilinės teisės reguliuojamų sutarčių taisykles.
2023 m. balandžio 4 d. Nr. e3K-3-109-683/2023
Spręsdamas klausimą dėl koncesijos sutarties pažeidimo kasacinis teismas pateikė tris svarbius išaiškinimus. Pirma, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo valstybės ir savivaldybės įmonėms, kai jos pažeidžia koncesijos sutartį, teismas negali taikyti išimčių ir turi vertinti visas aplinkybes, įskaitant nuostolių numatymo kriterijų nustatinėjant priežastinį ryšį. Antra, neteisėtus veiksmus konstatavus siauresniu nei buvo įrodinėjama aspektu, turi būti iš naujo įvertinamas priežastinis ryšys tik tarp tų atsakovės veiksmų, kurie buvo konstatuoti įsiteisėjusia nutartimi, ir kilusios žalos, o ne abstrakčiai, Neįrodžius priežastinio ryšio tarp įrodinėjamos žalos ir neteisėtų veiksmų, žala negali būti priteisiama. Trečia, teismo procesinio sprendimo išvadų turinį lemia teismo nurodytų argumentų visuma, o ne iš konteksto paimta viena sakinio ar jos dalies konstrukcija, kuri gali būti tik rašymo apsirikimas ar teksto redagavimo klaida.
2023 m. balandžio 4 d. Nr. e3K-3-108-381/2023
Išsprendęs klausimą dėl antstolio pareigos mokėti valstybės rinkliavą arba atlyginimą už objekto registravimą Turto arešto aktų registre, LAT nurodė, kad antstolis nėra viešojo administravimo subjektas, todėl turi pareigą mokėti už suteiktas registro paslaugas. Atsakovo argumentas, kad antstolio pareiga padengti patiriamas išlaidas iš savo lėšų prieštarauja lygiateisiškumo ir neliečiamumo principams, yra atmestinas, kadangi, pagal antstolių įstatyme įtvirtintą finansavimo mechanizmą, antstolio funkcijų vykdymas gali būti padengiamas tiek iš skolininkų lėšų, tiek ir iš kitų teisės aktuose nustatytų šaltinių.
2023 m. balandžio 4 d. Nr.e3K-3-104-1120/2023
LAT išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas išnuomoto automobilio gražinimo ir „normalaus nusidėvėjimo“ klausimas. Byloje aptarta situacija, kai pagal nuomos sutartį nuomininkas privalėjo grąžinti nuomotojai automobilius ir perduoti visus su tuo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos. Automobilius gražinus pavėluotai, nuomininkas privalo atsiskaityti už visą negrąžinimo laikotarpį, nors jis automobilių ir nenaudojo. Sąvokai „normalus nusidėvėjimas“ suteikta tokia reikšmė, kokią šalys sutarė nuomos sutartyje.
2023 m. balandžio 4 d. Nr. e3K-3-110-823/2023
Išsprendęs ginčą dėl nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kuriuo jis negalėjo naudotis sugedusia išsinuomota transporto priemone, kasacinis teismas pažymėjo, kad nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį yra tiesiogiai susijusi su nuomotojo pareigos perduoti tinkamos būklės daiktą įvykdymu. Nustačius, kad atsakovė nuomos pradžioje nuomininkui perdavė techniškai netvarkingą transporto priemonę ir nuomininkas tam tikrą laiką negalėjo naudotis sugedusiu automobiliu pagal paskirtį, jis galėjo būti atleistas nuo pareigos mokėti dalį nuomos mokesčio.
2023 m. balandžio 4 d. Nr. 3K-3-106-969/2023
Byloje ieškovas siekė nustatyti kelio ir komunikacijų servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype. Kartodamas anksčiau suformuotą praktiką dėl servituto nustatymo, kasacinis teismas priminė, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, teismas remiasi teritorijų planavimo dokumentais. Tačiau teritorinio planavimo dokumentuose esantys duomenys neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios ir yra vertinami kaip vienas iš įrodymų. Servituto nustatymo bylose taikomas bendrasis rungimosi civiliniame procese principas. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.
2023 m. balandžio 5 d. Nr. 3K-3-113-943/2023
Kasacinis teismas, išsprendęs klausimą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės pakeisti esamą savivaldybės administracijos paskirtą namo administratorių, išaiškino, kad sprendimas dėl jo pakeitimo priimamas daugiau kaip 50 procentų visų (o ne tik balsavime dalyvavusių) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
2023 m. balandžio 6 d. Nr. 3K-3-114-701/2023
Išsprendęs ginčą dėl asmens pašalinimo iš viešosios įstaigos dalininkų sąlygų ir tvarkos, LAT pažymėjo, kad Viešųjų įstaigų įstatyme nėra reguliavimo, nustatančio, jog viešosios įstaigos įstatuose turėtų ar galėtų būti nustatyta viešosios įstaigos organo teisė pašalinti dalininką. Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma, pagal kurią viešosios įstaigos įstatuose gali būti ir kitų Viešųjų įstaigų įstatymui ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų, negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę viešosios įstaigos įstatuose įtvirtinti viešosios įstaigos organo teisę pašalinti viešosios įstaigos dalininką. Dalininko pašalinimui iš viešosios įstaigos aktualus ir turėtų būti taikomas CK antrosios knygos IX skyriuje įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nustatyta juridinio asmens dalyvio teisė kreiptis į teismą reikalaujant, kad juridinio asmens dalyvio teisės, priklausančios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, būtų parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi. Sprendžiant dėl išperkamų viešosios įstaigos dalininko teisių kainos (sumokama maksimali kaina, atitinkanti dalininko įnašo, kurį patvirtina viešosios įstaigos jam išduotas dokumentas, vertę), turėtų būti nustatyta, kokios vertės viešosios įstaigos turto turėtų teisę gauti viešosios įstaigos dalininkas, dėl kurio teisių išpirkimo kainos yra sprendžiama, jeigu viešoji įstaiga būtų likviduojama.
2023 m. balandžio 6 d. Nr.3K-3-158-403/2023
Teismo sprendime, kuriuo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, paprastai nurodoma, kokiomis savaitės dienomis ir kokiu laiku turi vykti bendravimas. Tai reiškia, kad tokiame teismo sprendime ir jo pagrindu išduotame vykdomajame dokumente yra nurodyti teismo sprendimo įvykdymo terminai. Kai antstolis turi pakankamai duomenų spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ir nėra duomenų, kad tėvas (motina) ar vaikas negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių, gali būti taikoma CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis, pagal kurią antstolis gali pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, nesiųsdamas raginimo.
Už teismo sprendimo nevykdymą skiriama bauda turi skatinti vykdyti teismo sprendimą. Jei asmens turtinė padėtis gera, bauda taip pat turi būti didesnė. Kitu atveju nebūtų pasiektas baudos skyrimo tikslas, kadangi asmeniui būtų finansiškai nereikšminga bauda neskatintų jo vykdyti teismo sprendimo.
2023 m. balandžio 6 d. e3K-3-119-969/2023
Kasacinis teismas nagrinėjo ginčą dėl atskirojo skundo padavimo terminų, kai apeliantas nėra informuotas apie vykstantį teismo procesą ir jam nėra įteikta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis. Kasacinis teismas pažymėjo, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, tačiau termino eigos pradžios skaičiavimas priklauso nuo to, ar skundžiama nutartis priimta žodinio, ar rašytinio proceso tvarka. Kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Tuo atveju, kai byloje dalyvaujantis asmuo nėra tinkamai informuojamas apie teismo rašytinio proceso tvarka priimtus procesinius sprendimus, vertinant, ar atskirojo skundo padavimo terminas yra praleistas, turi būti atsižvelgiama į tai, kada byloje dalyvaujantis asmuo turėjo realią galimybę susipažinti su skundžiamos teismo nutarties turiniu. Tuo atveju, kai asmuo realią galimybę susipažinti su skundžiamos nutarties turiniu įgijo praėjus daugiau nei trims mėnesiams po skundžiamos nutarties priėmimo ir atskirojo skundo padavimo terminas nėra praleistas, byloje dalyvaujančiam asmeniui nekyla poreikis prašyti teismo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atitinkamai tokioms situacijoms nėra taikytinas trijų mėnesių naikinamasis terminas šiam prašymui paduoti.
2023 m. balandžio 6 d. e3K-3-117-823/2023
Kasacinis teismas byloje dėl nuostolių atlyginimo perdavus netinkamos kokybės daiktą priminė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Garantijos pagal įstatymą atveju įrodinėjimo našta tenka pirkėjui, kuris turi įrodyti parduotų daiktų trūkumų egzistavimą iki daiktų perdavimo. Sutartinės garantijos atveju įrodinėjimo našta paskirstoma – pirkėjui tenka pareiga įrodyti daikto trūkumų faktą, o pardavėjui – įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado, nes pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles. Esant taikomai garantijai pagal įstatymą ir pirkėjui įrodžius tik parduotų daiktų trūkumų faktą, tačiau neįrodžius, kad šie trūkumai ar juos lėmusios priežastys egzistavo daikto perdavimo metu bei daiktą sunaikinus, nebėra galimybės įrodyti, kad daikto trūkumai egzistavo perdavimo metu ir (ar) atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo momento. Todėl pirkėjas negali reikalauti iš pardavėjo nuostolių atlyginimo.
Papildomai kasacinis teismas konstatavo, kad kai pirkėjo teisės yra ginamos ne bendraisiais, o specialiaisiais pirkėjo teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reiškiant reikalavimus kai yra perduotas netinkamos kokybės daiktas, taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.
2023 m. balandžio 6 d. e3K-3-112-1075/2023
Šia nutartimi LAT kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.
2021 m. lapkričio 11 d. e3K-3-261-469/2021
Teismas sprendė klausimą dėl ūkio subjektų įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl to, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus pirkimo sutartį dėl tiekėjo, kurį sudaro ūkio subjektų grupė, atlikto esminio pirkimo sutarties pažeidimo, negalimas ūkio subjektų grupės narių automatinis įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Prieš įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektų grupės narius, turi būti atliktas individualus kiekvieno grupės nario elgesio vertinimas, sudarant galimybę kiekvienam nariui pateikti paaiškinimus, pagrindžiančius, kad ne dėl jo elgesio buvo padarytas sutarties esminis pažeidimas. Kadangi atsakovė, spręsdama dėl ieškovių įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neatliko individualaus kiekvienos partnerės veiksmų vertinimo, teismas nusprendė įpareigoti atsakovę šį klausimą spręsti iš naujo.
2021 m. lapkričio 11 d. e3K-3-261-469/2021