LAT nutarčių apžvalga 2023 m. balandžio 17 d. – balandžio 21 d.
Išspręstas klausimas tarp gynybos būdų santykio, kai ieškovas įrodinėja, kad oficialiame žvalgybos institucijos dokumente atskleisti bei paviešinti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina garbę bei orumą. Taip pat išaiškinta, ar civiliniame procese įrodomąja priemone gali būti informacija, sudaranti valstybės paslaptį, kuri nėra prieinama visoms bylos šalims.
Ieškovas įrodinėjo, kad LR valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje, kuri buvo pateikta teisės aktų informacinėje sistemoje kaip teisės aktų projektų priedas, atskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad kai duomenys, kuriuos prašoma paneigti, yra pateikti oficialiame žvalgybos institucijos dokumente, pažeistas teises galima ginti keliais būdais. Pirmiausia, turi būti vertinama, ar asmens teisės negali būti apgintos reiškiant ieškinį dėl valstybės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo. Jei toks teisės gynimo būdas yra neefektyvus (teisės nėra apginamos arba apginamos nevisiškai), gali būti vertinama galimybė reikšti reikalavimą dėl garbės ir orumo pažeidimo . Pastarasis teisių gynimo būdas vertinamas kaip subsidiarus. Kartu turi būti tikrinama, ar toks teisių gynimo būdas neužkirstų kelio žvalgybos institucijų vykdomai veiklai.
Kasacinis teismas taip pat vertino, ar civiliniame procese įrodomąja priemone gali būti informacija, sudaranti valstybės paslaptį, kuri nėra prieinama visoms bylos šalims. Teismas išaiškino, kad pirmiausia turi būti vertinama galimybė tokią informaciją išslaptinti. Jei tokios galimybės nėra, išskirtiniais atvejais CPK leidžia teismui vadovautis ir valstybės paslaptį sudarančią informaciją, su kuria turi teisę susipažinti teismas, bet tokios teisės neturi (arba gali neturėti) visos bylos šalys. Tokiu atveju svarbu užtikrinti, kad valstybės paslaptį sudaranti informacija nebūtų vienintelis pagrindas, kuriuo grindžiamas teismo sprendimas.
Galiausiai, teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos Seimas neturi juridinio asmens statuso, todėl negali savarankiškai dalyvauti byloje, o atsakovu turi būti pati valstybė.
2023 m. balandžio 20 d. Nr. e3K-7-41-943/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 4 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinės instancijos teismas panaikino apygardos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas privačios bendrovės ieškinys – pripažintas negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas dėl ne aukciono būdu sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Kasacinis teismas svarbiomis laikė šias žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes. Pirma, nuomos sutartis sudaryta ilgam – 99-erių metų – terminui. Antra, per 9-ių metų nuomos sutarties galiojimo terminą ieškovė, siekdama įgyvendinti teritorijos konversijos projektą – vietoj buvusių naftos ir naftos produktų talpyklų pastatyti modernius sandėliavimo statinius skystoms, birioms medžiagoms, kitoms prekėms, medžiagoms sandėliuoti, atliko daug įvairių darbų, kurių vykdymas tęsėsi ilgai dėl kelių objektyvių aplinkybių (teisminių procesų, atsiradusio poreikio tikslinti žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, paaiškėjimo, kad žemės sklypas užterštas naftos produktais, dėl ko jį teko išvalyti, išaiškėjimo, kad žemės sklypas buvo nepagrįstai įtrauktas į Miškų valstybės kadastro žemėlapį, vėliau prasidėjusios COVID-19 pandemijos). Trečia, nuomotoja neįrodė, kad naujų statinių statyba pagal ginčo žemės nuomos sutartį galima tik kai nauji statiniai susiję su naftos produktų talpyklų, skystųjų degalų degalinių įrenginių reikmėmis, medžiagų ir konstrukcijų, skirtų naftos ir naftos produktų talpyklų ir skystųjų degalų degalinių įrenginių statybos darbams vykdyti, sandėliavimui ir būtini esamų statinių tinkamai eksploatacijai – tokių apribojimų nuomos sutartyje nėra įtvirtinta. Ketvirta, įvertintinas nuomotojos – valstybės – elgesys: ji ilgą laiką nereiškė jokių pretenzijų nuomininkei dėl žemės sklypo naudojimo būdo, dėl susiklosčiusių aplinkybių nepatyrė jokių realių neigiamų padarinių, tvarkingai gavo nuomos mokestį. Po patikrinimo akto ir įspėjimo, kad nutrauks nuomos sutartį, surašymo nuomotoja nevertino nuomininkės nurodytų nuomos sutarties vykdymo aplinkybių, susijusių su žemės sklypo naudojimu. Taigi, nuomotoja nevykdė pareigos bendradarbiauti su nuomininke, aiškinantis nuomojamo žemės sklypo faktinio nenaudojimo priežastis ir įspėjime nustatė akivaizdžiai per trumpą terminą jos įvardytiems naudojimo pažeidimams pašalinti.
Visos šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuomininkė padarė esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą.
2023 m. balandžio 20 d. Nr. e3K-3-120-701/2023
Užsienyje komandiruojamas darbuotojas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš trijų atsakovių solidariai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą po to, kai darbo Vokietijoje metu pasvirus keltuvui įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalota ieškovo sveikata. Ieškovo teigimu, atsakyti turi Lietuvos įmonė, kurioje jis buvo įdarbintas ir kurios buvo komandiruotas dirbti į Vokietiją, šios įmonės vadovė ir Vokietijos įmonė, kurioje komandiruotas darbuotojas atliko darbus.
Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad atsakovių juridinių asmenų nesiejo darbuotojų nuomos teisiniai santykiai ir Vokietijos įmonė nelaikytina laikino darbo naudotoja. Šias atsakoves siejo rangos santykiai – Lietuvos įmonė atliko statybos rangos darbus Vokietijos įmonei.
Kasacinis teismas sprendė, kad pareiga užtikrinti komandiruojamų darbuotojų darbo sutarties sąlygas, saugos ir kitus reikalavimus tenka darbuotojus komandiruojančiai įmonei, o ne darbuotojus priimančiam subjektui. Byloje nebuvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovėms juridiniams asmenims atliekant bendrus darbus toje pačioje vietoje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti bendrą pareigą atlyginti ieškovui sukeltą žalą. Be to, Vokietijos įmonė laikytina perdavusia keltuvo valdymą Lietuvos įmonei, todėl tik pastaroji atsako už didesnio pavojaus šaltiniu sukeltą žalą. Šių atsakovių tarpusavio susitarimo dėl keltuvo nuomos pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti Lietuvos įmonę užvaldžiusia didesnio pavojaus šaltinį dėl pirmojo valdytojo (Vokietijos įmonės) kaltės, todėl solidari atsakomybė netaikytina ir šiuo įrodinėtu pagrindu.
Kadangi byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti Lietuvos įmonės vadovę tiesioginės civilinės atsakomybės dėl ieškovui sukeltos žalos subjektu, ieškinys jos atžvilgiu žemesnės instancijos teismų atmestas pagrįstai.
Bylą nagrinėję teismai netinkamai sprendė dėl dienpinigių, kaip sudėtinės darbo užmokesčio dalies bei netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis. Todėl šioje dalyje byla grąžinta apeliacinės instancijos teismui.
2023 m. balandžio 20 d. Nr. e3K-3-123-1075/2023
Faktas, jog asmuo buvo pripažintas nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuteikia pagrindo reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys turi būti grindžiamas ne tik nukentėjusiojo asmens statusu, bet ir konkrečia įstatymo norma, įtvirtinančia asmens teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Vien neigiamų emocijų patyrimas tarp šalių vykstančio konflikto metu nesudaro išimtinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą remiantis tiesiogiai Konstitucija, nesant įstatymu įtvirtintos specialios tokio pobūdžio neturtinės žalos atlyginimo teisės. Teismas vertino, jog atsakovo veiksmai nepažeidė ieškovo garbės ir orumo, kadangi jų nematė ir negirdėjo tretieji asmenys, be to, konflikto medžiaga nebuvo išplatinta tretiesiems asmenims.
2023 m. balandžio 20 d. Nr. e3K-3-131-1120/2023
Darbuotojas nebeturi teisės kreiptis į teismą po to, kai, nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje (DGK), jis ir darbdavys sudarė taikos sutartį, sutartis DGK buvo patvirtinta ir byla nutraukta.
2023 m. balandžio 20 d. Nr. e3K-3-129-701/2023