LAT nutarčių apžvalga 2022 m. rugsėjo 26 d. – rugsėjo 30 d.
LAT nutartį komentuoja WALLESS asocijuotasis partneris Marius Dobilas
Tiekėjas padarė viešojo pirkimo sutartyje nurodytą jos esminį pažeidimą – juk perkančioji organizacija gali (ir net privalo) nutraukti sutartį, taip? Bent jau taip aiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo ligšiolinėje praktikoje (pvz., nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021). 2022 m. rugsėjo 29 d. priimta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 įneša sumaišties į iki šiol gana aiškią buvusią sritį. Teismas išaiškino, kad faktas, jog tiekėjas iš esmės pažeidė viešojo pirkimo sutartį, savaime dar nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai sutartį nutraukti – perkančioji organizacija dar turi įvertinti visus aspektus, kaip ir nutraukiant paprastą civilinę sutartį, t. y. bendruosius sutarčių vykdymo ir nutraukimo principus bei taisykles, individualias viešojo pirkimo sutarties sąlygas dėl jos nutraukimo pagrindų ir tvarkos, šalių elgesį sutarties vykdymo metu ir kitas svarbias aplinkybes.
Tai reiškia, kad jeigu viešojo pirkimo sutartyje, pvz., buvo nurodytas trumpas prekės pristatymo terminas ir nurodyta, kad vėlavimas ją pristatyti bus laikomas esminiu sutarties pažeidimu, dar nereiškia, kad tiekėjui pavėlavus pristatyti prekę per nustatytą terminą perkančioji organizacija galės nutraukti sutartį dėl tiekėjo padaryto pažeidimo. Perkančioji organizacija dar turės aiškintis, kas, kaip ir kodėl lėmė vėlavimą. Iš vienos pusės, tokia praktika įneša daugiau lygiateisiškumo tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms vykdant viešojo pirkimo sutartis. Iš kitos – jeigu kiti tiekėjai dar viešojo pirkimo metu būtų žinoję, kad konkrečiu atveju sutartas trumpas pristatymo terminas ir jo nesilaikymas nereikš sutarties nutraukimo dėl tiekėjo kaltės (ir įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą), gal tie kiti tiekėjai būtų pasiūlę geresnes sąlygas ar net nusprendę dalyvauti tame pirkime, jeigu prieš tai atsisakė dėl per trumpo termino, ir laimėję pirkimą? O ši situacija labai jau artima draudžiamam esminiam viešojo pirkimo sutarties pakeitimui ir atveria kelią įvairioms manipuliacijoms tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų. Tikimės, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuos savo išaiškinimus dar detalizuos ir patikslins.
LAT nutarčių apžvalga:
Tiekėjui padarius viešojo pirkimo sutartyje nurodytą jos esminį pažeidimą, perkančioji organizacija neturėtų automatiškai nutraukinėti sutarties. LAT pakeitė savo ankstesnę praktiką dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vienašalio nutraukimo perkančiosios organizacijos iniciatyva. Ankstesnėje praktikoje buvo nurodyta, kad jei yra padarytas aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus principui negali būti teikiamas – perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį. Šioje byloje konstatuota, kad tokia perkančiosios organizacijos pareiga įgyvendinama atsižvelgiant į bendruosius sutarčių vykdymo ir nutraukimo principus bei taisykles, individualias viešojo pirkimo sutarties sąlygas dėl jos nutraukimo pagrindų ir tvarkos, šalių elgesį sutarties vykdymo metu ir kitas svarbias aplinkybes.
2022 m. rugsėjo 29 d. Nr. e3K-3-326-381/2022
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 7 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl statybos rangos darbų – laikančiųjų konstrukcijų dažymo priešgaisriniais dažais ir atliekant apsauginį apdailinį dažymą – kainos sumažinimo iki nulio dėl garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių darbų defektų. Išaiškinta, kad, reiškiant tokį reikalavimą, užsakovė turėjo pareigą įrodyti tik defektų faktą, o rangovė, siekdama išvengti atsakomybės, turėjo įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Pareikštas reikalavimas nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl neturi būti įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Spręsdami pareikštą reikalavimą atlyginti užsakovės patirtus nuostolius, teismai turėjo nustatinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Kadangi buvo nustatyta, kad dažymo darbus rangovė vykdė netinkamomis oro sąlygomis, buvo konstatuoti neteisėti veiksmai. Nustačius žalą ir priežastinį, ryšį, rangovei pagrįstai taikyta civilinė atsakomybė.
Užsakovės samdytas statybos techninis prižiūrėtojas netinkamai vykdė savo pareigas – nustatęs, kad rangovė dažymo darbus atlieka netinkamomis oro sąlygomis, turėjo informuoti apie tai abi sutarties šalis ir, matydamas, kad rangovė toliau vykdo dažymo darbus, turėjo juos sustabdyti. Kadangi jis to nepadarė, rangovės atsakomybė už nuostolius mažintina 25 procentais. Šis rangovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės (jos dalies) pagrindas netaikytinas sprendžiant reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo.
2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. e3K-3-183-916/2022
Byloje kilo klausimas dėl delspinigių skaičiavimo termino ir ieškinio senaties taikymo prievolei, kurios priverstiniam įvykdymui išduotas notaro vykdomasis įrašas, išieškotojui pasinaudojus teise kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal notarine forma patvirtintą sandorį.
Kasacinis teismas išaiškino, kad šalims susitarus dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo, delspinigių skaičiavimas po vykdomojo dokumento išdavimo iki visiško prievolės įvykdymo yra galimas. Delspinigiai tokiu atveju nėra prilyginami procesinėms palūkanoms. Ieškinio senaties terminą nutraukia ir asmens kreipimasis į notarą įstatyme nustatyta tvarka dėl vykdomojo dokumento išdavimo bei notaro vykdomojo įrašo išdavimas. Tokiu atveju ieškinio senaties terminas laikomas nutrauktu nuo asmens rašytinio prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą pateikimo notarui. Pastarajam atsisakius išduoti vykdomąjį įrašą arba asmeniui atsiėmus prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, ieškinio senaties terminas laikomas nenutrauktu.
2022 m. rugsėjo 29 d. Nr. e3K-3-212-403/2022
Vien tai, kad ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą neteikė argumentų dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu ir jų nepaneigė, nereiškia, kad ieškovės teisė į gynybą buvo apribota.
2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. e3K-3-208-1075/2022
Ieškovė prašė pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją natūra. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo pritaikytą restitucijos būdą – pastato dalies atsakovei negrąžino, paliko jį ieškovės nuosavybėje, o ieškovei iš atsakovės priteisė mažesnę skolos sumą. Atsakovė pateikė kasacinį skundą. Kasacinis teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad apeliacinėje instancijoje šalys teismo nebuvo informuotos apie ketinimą spręsti dėl restitucijos būdo keitimo. Todėl jos neturėjo galimybės teikti savo argumentų dėl ketinamo taikyti restitucijos būdo bei įrodymų, patvirtinančių (paneigiančių) tokio restitucijos būdo taikymo pagrįstumą. Taip buvo pažeista teisė į teisingą teismo procesą – teisė būti išklausytai, o apeliacinės instancijos teismo nutartis turėjo siurprizinį pobūdį.
2022 m. rugsėjo 29 d. Nr. e3K-3-214-1075/2022
Kasacinėje instancijoje kilo ginčas dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad draudimo taisyklių punkto nuostata, pagal kurią draudikas turi teisę vienašališkai ir besąlygiškai pasirinkti atlyginimo už žalą statiniui būdą, neatitinka materialiojo sąžiningumo kriterijaus ir panaikino šią konkrečią nuostatą. Įvertinus likusias galioti draudimo sutarties nuostatas, patenkinus ieškovo reikalavimą, draudikas buvo įpareigotas atlyginti draudėjui žalą pastato atstatymo atkuriamąja verte būdu iki pastato būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį. Kasaciniame skunde draudikas argumentavo, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiški ir tiksli: įpareigojimas atlyginti žalą turto atstatymo būdu yra nustatytas draudikui, tačiau be draudėjo valios ir bendradarbiavimo draudikas objektyviai negali skundžiamo sprendimo įvykdyti. Kasacinis teismas pripažino, kad, siekdamas užtikrinti realią pažeistų teisių, teisės į teisingą teismą apsaugą bei sklandų ir operatyvų galimą priverstinio teismo sprendimo vykdymo procesą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo ypatumus, turėjo sprendime pasisakyti ir dėl konkrečios tokio sprendimo vykdymo tvarkos. Priešingu atveju, šalims nežinant konkrečios vykdymo tvarkos, teisė į teisingą teismą nebūtų užtikrinama.
2022 m. rugsėjo 27 d. Nr. e3K-3-166-684/2022
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.689 straipsnio 2 dalį, nurodęs, kad rangovė, subrangos santykyje veikdama kaip užsakovė, žinodama apie konkrečių trinkelių panaudojimą automobilių aikštelei įrengti, tam neprieštaravo ir todėl neteko teisės remtis žinomu nukrypimu nuo sutarties kaip trūkumu. Užsakovas turi teisę, bet ne pareigą prižiūrėti ir kontroliuoti darbus. CK 6.689 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos pasekmės užsakovui dėl neveikimo atsiranda tik tuo atveju, jeigu statybos darbų kontrolės ir priežiūros pareiga užsakovui buvo nustatyta įstatymu arba sutartimi. Aplinkybė, ar tokia pareiga rangovei buvo nustatyta šalių sudaryta subrangos sutartimi, yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja. Todėl byla grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. e3K-3-207-701/2022
Įvykus mirtinam eismo įvykiui, našlaičiais likusiems mirusiojo vaikams valstybinio socialinio draudimo įstaiga (Įstaiga) išmokėjo vienkartines ir toliau mokėjo periodines našlaičių pensijas. Įstaiga kreipėsi į atsakingos vairuotojos civilinę atsakomybę apdraudusią draudikę dėl regreso teisės įgyvendinimo. Draudikė atsisakė kompensuoti vienkartinę našlaičių pensiją. Kasacinės instancijos teismas pritarė draudikės pozicijai ir panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais vienkartinė išmoka buvo priteista. Teismas konstatavo, kad šios vienkartinės išmokos mokėjimas nėra tiesiogiai susietas su konkrečiu draudžiamuoju įvykiu – sąlyga gauti išmoką yra ne asmens ryšys su konkrečiu draudžiamuoju įvykiu, o priklausymas įstatyme apibrėžtoms subjektų grupėms. Išmokos paskirtis yra suteikti socialinę paramą socialiai pažeidžiamoms įstatyme nustatytoms asmenų grupėms. Kadangi ši išmoka nėra skirta konkretiems dėl draudžiamojo įvykio patirtiems turtiniams nuostoliams kompensuoti, Įstaiga regreso teisės pagal CK 6.290 straipsnį neįgyja.
2022 m. rugsėjo 29 d. Nr. e3K-3-220-381/2022
Visą apžvalgų archyvą galite rasti čia: https://walless.com/apzvalgos