LAT nutarčių apžvalga 2021 m. rugsėjo 13 d. – rugsėjo 17 d.
Aiškinimas, kad arbitražinė išlyga apėmė tik tuos ginčus, kurie kilo rangos darbų pagal sutartį vykdymo metu, o sutarties vykdymas baigėsi atlikus rangos darbus, nėra teisingas. Klausimas dėl patologinės arbitražinės išlygos aiškinimo grąžintas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Šalys nesutarė, ar tarp jų kilęs ginčas dėl nuostolių, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, atlyginimo, patenka į statybos rangos sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos apimtį. Ieškovė kasaciniame skunde aiškino, kad arbitražinė išlyga apėmė tik tuos ginčus, kurie kilo rangos darbų pagal sutartį vykdymo metu, o sutarties vykdymas baigėsi atlikus rangos darbus. LAT nusprendė, kad šis argumentas nepagrįstas nei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nei sutarties nuostatomis, nes prievolė nustatytu terminu atlikti rangos darbus nėra vienintelė sutartimi sulygta rangovės prievolė, sutarties vykdymas tęsiasi tol, kol įvykdomos visos joje nustatytos šalių prievolės (arba atsiranda kitų įstatyme ar sutartyje nustatytų sutarties pabaigos pagrindų, kuriais kasaciniame skunde nesiremiama).
LAT taip pat nustatė, kad arbitražinė išlyga yra patologinė – joje nurodyta, kad ginčus nagrinėja neegzistuojanti arbitražo institucija. Kasacinis teismas nesutiko su apeliacinės instancijos išvada, kad šalys susitarė ginčo nagrinėjimą priskirti nuolatinei komercinio arbitražo institucijai, kuri (šiuo metu vienintelė Lietuvoje) po reorganizavimo tęsia veiklą. Apeliacinės instancijos teismo išvados neapgrindžia, ar šalys sudarydamos sutartį iš tiesų nesusitarė dėl kitos arbitražo institucijos, kuri dabar yra likviduota. Kai arbitražiniame susitarime arbitražo institucija yra nurodyta netiksliai, klausimas, dėl kurios konkrečiai institucijos šalys susitarė, turi būti atsakomas taikant bendruosius sutarčių aiškinimo principus. Pagal efektyvaus arbitražinio susitarimo aiškinimo principą, tais atvejais, kai arbitražiniame susitarime nurodyta arbitražo institucija kilus ginčui nėra prieinama bylos šalims, teismas turėtų analizuoti ir vertinti, ar arbitražo institucijos pasirinkimas konkrečiu atveju šalims turėjo esminę reikšmę. Jei konkrečios arbitražo institucijos pasirinkimas nebuvo esminė arbitražinio susitarimo sąlyga, arbitražinis susitarimas turėtų būti taikomas ir ginčo šalys nukreipiamos spręsti kilusį ginčą į arbitražą. LAT bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. e3K-3-228-823/2021
Šią nutartį rasite čia.
Apžvalgas parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.
Šią nutartį komentuoja WALLESS partneris ir advokatas Gediminas Dominas:
Ši nutartis visų pirma “tūkstantąjį” kartą pakartoja pamoką, kad rengiant arbitražinę išlygą sutartyje, nerekomenduotina nukrypti nuo arbitražo institucijų parengtų standartinių pavyzdinių išlygų. Nukrypstant, siaurinant arbitražinių išlygų apimtį, kyla rizika, kad atsiras ginčų, kai bus ginčijama ir tai, kur – teisme ar arbitraže – turi būti sprendžiama byla. Kaip ir šioje byloje – net Aukščiausiojo Teismo prireikė, kad būtų išsiaiškinta, ar ginčas spręstinas arbitraže, ar teisme.
Šiame kontekste – ir naujas kasacinio teismo išaiškinimas. Sprendžiant dėl arbitražo teismo kompetencijos nagrinėti ginčus, kylančius „sutarties vykdymo metu“, laikytina, kad į šią ginčų kategoriją patenka ir ginčai dėl netinkamo sutarties vykdymo, taip pat ir ginčai dėl tokiu netinkamu sutarties vykdymu sukeltos žalos ar nuostolių atlyginimo. Tiesą sakant, tai gana logiška ir natūrali išvada.
Antras svarbus šia nutartimi padarytas vystomos praktikos žingsnis yra tai, kad LAT nurodė, jog esant patologinėms išlygoms, kai išlygoje nurodyta arbitražo institucija neegzistuoja (pvz., likviduota), reikia išsiaiškinti, ar ji turėjo šalims esminės reikšmės. Nepašalinus dėl to „pagrįstų abejonių“, arbitražinis susitarimas turėtų būti pripažįstamas neįgyvendinamu.
Ši išvada yra šiek tiek diskutuotina ir taikytina lanksčiai, priklausomai nuo konteksto ir jau nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, kurią LAT patvirtino ir šioje nutartyje. Pagal ją, nustačius, kad arbitražinis susitarimas yra patologinis, tačiau iš jo turinio galima nustatyti, kokia yra šalių valia dėl pasirinkto ginčo sprendimo būdo, toks arbitražinis susitarimas turi būti taikomas. Todėl manytina, kad aplinkybę, ar institucijos pasirinkimas šalims turėjo esminės reikšmės, turėtų įrodinėti šalis, kuri siekia arbitražinį susitarimą pripažinti neįgyvendinamu, o to nepadarius ir likus abejonių, klausimą spręsti arbitražo naudai.