LAT nutarčių apžvalga 2026 m. spalio 12 d. – spalio 16 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas. Trumpai:
- Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis / Leistinosios naudoti galios nustatymas | Kai elektros energijos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai susiklosto konkliudentinių veiksmų pagrindu ir nėra duomenų apie šalių sutartą leistinosios naudoti galios dydį, jis nustatomas taikant sutarties spragų užpildymo institutą, o ne automatiškai taikant ankstesnio objekto savininko rezervuotą galios dydį
- Rangos sutarties kainos didinimas dėl trečiųjų asmenų reikalavimų / FIDIC sąlygos | Jeigu pagal rangos sutartį rangovas yra atsakingas už techninių sprendinių parinkimą ir su jais susijusią riziką, trečiojo asmens (tinklo operatoriaus) reikalavimų pasikeitimas, nulemtas paties rangovo pasirinktų (pakeistų) techninių sprendinių, nesudaro pagrindo didinti rangos sutarties kainos ir pratęsti darbų atlikimo termino
- Viešo konkurso procedūrų tęsimas, panaikinus dalį konkurso rezultatų | Teismui panaikinus konkurso rezultatų dalį, susijusią su vieno pretendento paskelbimu laimėtoju, konkurso procedūros gali būti tęsiamos, jeigu nustatyti procedūriniai pažeidimai neturėjo įtakos kitų pretendentų individualaus vertinimo rezultatams
- Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis / Leistinosios naudoti galios nustatymas | Kai elektros energijos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai susiklosto konkliudentinių veiksmų pagrindu ir nėra duomenų apie šalių sutartą leistinosios naudoti galios dydį, jis nustatomas taikant sutarties spragų užpildymo institutą, o ne automatiškai taikant ankstesnio objekto savininko rezervuotą galios dydį
LAT nagrinėjo ginčą dėl elektros energijos galios dedamosios mokesčio priteisimo iš naujojo nekilnojamojo turto savininko, su kuriuo nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Ankstesnis objekto savininkas buvo rezervavęs 29 kW galią, tačiau naujasis savininkas elektros energijos faktiškai nevartojo. Ginčas kilo dėl galios dydžio, pagal kurį turėjo būti apskaičiuojamas mokestis.
LAT pažymėjo, kad net ir nesant rašytinės sutarties, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai gali susiklostyti konkliudentiniais veiksmais, todėl nebuitiniam vartotojui kyla pareiga mokėti galios dedamosios mokestį, net jeigu elektros energija faktiškai nevartojama. Vis dėlto pagal sutarties uždarumo principą vien tai, kad ankstesnis objekto savininkas buvo rezervavęs 29 kW galią, savaime nereiškia, kad naujasis savininkas yra saistomas tokio paties galios dydžio, jeigu šalys dėl jo aiškiai nesusitarė.
Nesant šalių susitarimo dėl galios dydžio, jis nustatomas taikant sutarties spragų užpildymo institutą (CK 6.195 straipsnis), įvertinant individualius objekto savininko elektros energijos vartojimo poreikius, technines galimybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. LAT pripažino pagrįstu žemesnių instancijų teismų nustatytą 5 kW galios dydį, atsižvelgęs į tai, kad elektros energija nebuvo vartojama, savininkas siekė sumažinti rezervuotą galią, o operatorius nepakankamai bendradarbiavo. LAT pabrėžė, kad tokiu atveju teismai ne retrospektyviai sumažino rezervuotą galią, o, užpildydami sutarties spragą, nustatė pagrįstą galios dydį, atitinkantį individualius vartotojo poreikius.
2026 m. spalio 12 d. Nr. e3K-3-124-421/2026
- Rangos sutarties kainos didinimas dėl trečiųjų asmenų reikalavimų / FIDIC sąlygos | Jeigu pagal rangos sutartį rangovas yra atsakingas už techninių sprendinių parinkimą ir su jais susijusią riziką, trečiojo asmens (tinklo operatoriaus) reikalavimų pasikeitimas, nulemtas paties rangovo pasirinktų (pakeistų) techninių sprendinių, nesudaro pagrindo didinti rangos sutarties kainos ir pratęsti darbų atlikimo termino
Ginčas šioje byloje kilo dėl rangos sutarties kainos padidinimo ir darbų atlikimo termino pratęsimo, tinklo operatoriui pakeitus prijungimo sąlygas, dėl kurių, rangovių teigimu, padidėjo jų darbų apimtis. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad pakeitimus nulėmė pačių rangovių pasirinkti techniniai sprendiniai, už kuriuos jos buvo prisiėmusios atsakomybę.
LAT išaiškino, kad pagal FIDIC geltonosios knygos sąlygas sudarytoje sutartyje, kurioje rangovas atsako už techninius sprendinius ir darbų atlikimą už fiksuotą kainą, trečiojo asmens reikalavimai savaime nesudaro pagrindo didinti sutarties kainą ar pratęsti darbų terminą. Pagal ginčo sutartį toks pakeitimas galimas tik tada, kai rangovas negalėjo numatyti šių reikalavimų ir daryti jiems įtakos. Kitoks aiškinimas neatitiktų šalių sutarto rizikos paskirstymo ir CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad dokumentų ištraukų citavimas procesiniuose dokumentuose ar nuorodų į CVP IS esančius dokumentus pateikimas savaime nereiškia tinkamo įrodymų pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas, ketindamas remtis naujais įrodymais, privalo išspręsti jų priėmimo klausimą ir užtikrinti kitos šalies teisę dėl jų pasisakyti. Vis dėlto tokie procesiniai pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą tik tada, kai jie yra esminiai ir galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Nagrinėjamu atveju tokios įtakos nenustatyta.
LAT priminė, kad apeliacinės instancijos teismas gali pats ištaisyti faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, jeigu byloje pakanka įrodymų. Vien bylos sudėtingumas, didelė ginčo vertė ar skirtingas liudytojų parodymų vertinimas savaime nesudaro pagrindo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
2026 m. spalio 13 d. Nr. e3K-3-140-790/2026
- Viešo konkurso procedūrų tęsimas, panaikinus dalį konkurso rezultatų | Teismui panaikinus konkurso rezultatų dalį, susijusią su vieno pretendento paskelbimu laimėtoju, konkurso procedūros gali būti tęsiamos, jeigu nustatyti procedūriniai pažeidimai neturėjo įtakos kitų pretendentų individualaus vertinimo rezultatams
Kasacinis teismas nagrinėjo ginčą dėl konkurso savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti procedūrų tęsimo, teismui panaikinus konkurso rezultatų dalį, susijusią su vienos pretendentės paskelbimu laimėtoja, nes ši neatitiko nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Antrąją vietą konkurse užėmusi pretendentė reikalavo tęsti konkurso procedūras ir ginčijo savivaldybės mero potvarkius, kuriais buvo panaikinti ankstesni konkurso organizavimą reglamentavę aktai.
LAT išaiškino, kad konkurso tvarkos nuostata, pagal kurią laimėtojui nepasirašius darbo sutarties laimėtoju laikomas kitas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs pretendentas, taikoma nepriklausomai nuo darbo sutarties nesudarymo priežasties. Ji apima ir atvejus, kai darbo sutartis nesudaroma dėl to, kad ankstesnio laimėtojo rezultatas panaikinamas teismo sprendimu. Todėl ieškovė turėjo teisę reikalauti tęsti konkurso procedūras.
Teismas taip pat pažymėjo, kad ne kiekvienas konkurso procedūrų pažeidimas lemia visų rezultatų negaliojimą. Kadangi pretendentai buvo vertinami individualiai, vienos pretendentės neteisėtas dalyvavimas savaime nereiškia, kad kitos pretendentės įvertinimas taip pat yra neteisėtas. Tam būtina nustatyti, kad neteisėtai dalyvavusios pretendentės dalyvavimas konkrečiai galėjo paveikti kitos pretendentės vertinimo rezultatą. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Dėl mero potvarkių LAT konstatavo, kad teisėtas administracinis sprendimas negali būti pripažintas netekusiu galios vien viešojo administravimo subjekto nuožiūra, nesant Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų pagrindų. Kadangi tokių pagrindų nebuvo, mero potvarkiais neteisėtai užkirstas kelias tęsti konkurso procedūras ir pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai.
LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo panaikinti mero potvarkiai ir atsakovės įpareigotos tęsti konkurso procedūras.
2026 m. spalio 15 d. Nr. e3K-3-123-1120/2026