LAT nutarčių apžvalga 2026 m. kovo 23 d. – kovo 27 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 7 bylas. Trumpai:
- Šeimos teisė / Ieškinio ribų neperžengimas / Kompensacija už asmeninio turto pagerinimą | Kompensacijos pobūdis ir dydis nustatomi įvertinus darbų pobūdį, atlikimo laiką ir jų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpį
- Darbuotojo atleidimas dėl kaltės | Darbdavys negali riboti darbuotojo teisės reikšti asmeninius įsitikinimus, net prieštaringus ar nepopuliarius, bet netrukdančius tinkamai atlikti darbo funkcijų
- Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas | Kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių jos susidarė
- Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimas | Valstybė gali ginčyti ne tik žalos dydį, bet ir pačias žalos atlyginimo sąlygas
- Advokato nepriekaištinga reputacija | Advokatų taryba, nustačiusi akivaizdų Etikos kodekso pažeidimą, turi teisę išbraukti advokatą iš sąrašų be Advokatų garbės teismo sprendimo
- Valstybės civilinė atsakomybė | Ikiteisminio tyrimo sudėtingumas savaime nepateisina ilgo laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo
- Neteisėta statyba | Minimalūs nukrypimai nuo statybos teisės aktų reikalavimų gali būti pripažįstami mažareikšmiais
- Šeimos teisė / Ieškinio ribų neperžengimas / Kompensacija už asmeninio turto pagerinimą | Kompensacijos pobūdis ir dydis nustatomi įvertinus darbų pobūdį, atlikimo laiką ir jų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpį
Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos už vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą, atliktą kito sutuoktinio lėšomis ar darbu tiek iki santuokos sudarymo, tiek jos metu. Esminis klausimas buvo, ar teismas, nenustatęs pagrindo pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe, gali priteisti kompensaciją už turto pagerinimą ir pagal kokius kriterijus ši kompensacija turi būti nustatoma. LAT išaiškino, kad tokiu atveju kompensacijos priteisimas laikytinas ne teismo išėjimu už ieškinio ribų ar veikimu savo iniciatyva pagal CPK 376 straipsnį, bet ieškinio reikalavimų patenkinimu mažesne apimtimi, kai faktinis ieškinio pagrindas apėmė aplinkybes dėl turto pagerinimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija detalizavo taisyklę, kad sprendžiant dėl kompensacijos už asmeninio turto neesminį pagerinimą teismas, remdamasis daiktinės teisės ir statybos teisės normomis, turi įvertinti atliktų darbų pobūdį, jų atlikimo laiką iki santuokos pabaigos ir prognozuojamą darbų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpį. Tik nustačius šiuos kriterijus galima spręsti, ar kompensuotinos patirtos išlaidos, ar dėl atliktų darbų atsiradęs turto vertės padidėjimas, ir nustatyti kompensacijos dydį.
LAT taip pat išaiškino, kad iki santuokos sudarymo atliktų pagerinimų atlyginimo teisinis pagrindas yra nepagrįsto praturtėjimo normos, o ne vien daiktinės ar statybos teisės normos. Be to, teismas pabrėžė, kad kompensacijos negalima apskaičiuoti vien pagal turto įsigijimo kainos ir vėlesnės rinkos vertės skirtumą, nes toks skirtumas gali būti nulemtas bendrų rinkos veiksnių, o ne konkrečių pagerinimų. Ši taisyklė mutatis mutandis taikytina ir nesusituokusių partnerių ginčuose dėl vieno partnerio įnašu pagerinto kitam partneriui priklausančio turto.
2026 m. kovo 23 d. Nr. e3K-7-36-943/2026
- Darbuotojo atleidimas dėl kaltės | Darbdavys negali riboti darbuotojo teisės reikšti asmeninius įsitikinimus, net prieštaringus ar nepopuliarius, bet netrukdančius tinkamai atlikti darbo funkcijų
Kasacinėje byloje spręsta, ar darbuotojo vieši pasisakymai žiniasklaidai gali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir sudaryti pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį. Ieškovas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre dirbęs gydytoju psichiatru ir skyriaus vedėju, buvo atleistas iš darbo darbdavei įvertinus jo interviu žiniasklaidai kaip diskriminuojančius, stigmatizuojančius ir pažeidžiančius profesinės etikos bei lojalumo pareigas.
LAT konstatavo, kad darbdavė neįrodė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas reiškė savo, kaip ilgamečio specialisto, asmeninę nuomonę, o ne veikė kaip darbdavės atstovas; be to, pati darbdavė po pirmųjų publikacijų viešai buvo nurodžiusi, kad tai yra ieškovo asmeninė pozicija. LAT išaiškino, kad darbuotojo lojalumo pareiga negali būti aiškinama taip plačiai, jog apimtų draudimą reikšti įsitikinimus klausimais, tiesiogiai nesusijusiais su darbo funkcijų vykdymu, o darbuotojo saviraiškos laisvė gali būti ribojama tik tiek, kiek būtina darbdavio interesams, susijusiems su tinkamu darbo funkcijų atlikimu, apsaugoti.
Vadovaudamasis EŽTT praktika, LAT pažymėjo, kad vien deklaratyvių teiginių apie pasisakymų neetiškumą nepakanka: darbdavė turėjo įrodyti, kaip konkrečiai tokie pasisakymai trukdė ieškovui vykdyti darbo funkcijas ar realiai pakenkė įstaigos interesams. Byloje nebuvo įrodyta nei reali žala įstaigos reputacijai gydymo srityje, nei pacientų ar ieškovui pavaldžių darbuotojų skundai dėl jo profesinės veiklos. Dėl to LAT pripažino atleidimą neteisėtu, tačiau bylos dalį dėl grąžinimo į darbą ir kompensacijos perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2026 m. kovo 24 d. Nr. e3K-3-53-1120/2026
- Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas | Kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių jos susidarė
Kasacinis teismas pakartojo, kad kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal priežasties teoriją. Tokiu atveju lemiamą reikšmę turi ne galutinis bylos rezultatas, o šalių procesinis elgesys ir priežastys, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. Vertinamos ne tik aplinkybės bylos nagrinėjimo metu, bet ir šalių elgesys inicijuojant procesą bei priežastys, nulėmusios bylos nutraukimą.
LAT išaiškino, kad tuo atveju, kai ieškovė atsisako ieškinio todėl, kad tik nagrinėjant bylą teisme atsakovė pateikia aiškius duomenis, patvirtinančius ginčo skolos anuliavimą, nėra pagrindo laikyti ieškovę atsakinga už susidariusias bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jeigu ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl atsakovės nepakankamo bendradarbiavimo ir tik teismo procese gavo reikiamus paaiškinimus, bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos taip, kad ieškovė faktiškai patirtų neigiamus materialinius padarinius, nors jos kaltė dėl proceso nenustatyta.
LAT taip pat pabrėžė, kad bylinėjimosi išlaidų institutas negali veikti kaip šalies nubaudimo ar atgrasymo kreiptis į teismą, siekiant ginti savo pažeistas teises, priemonė.
2026 m. kovo 24 d. Nr. e3K-3-59-684/2026
- Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimas | Valstybė gali ginčyti ne tik žalos dydį, bet ir pačias žalos atlyginimo sąlygas
Ieškovė prašė padidinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nustatytą neturtinės žalos atlyginimą dėl jos sutuoktinio mirties, kuri buvo kildinama iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, teigdama, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, o paciento mirtį lėmė neišvengiamos onkologinės ligos komplikacijos, ginčijo pačias žalos atlyginimo sąlygas ir priešieškiniu reikalavo grąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas. Apeliacinės instancijos teismas susiaurino bylos nagrinėjimo ribas iki žalos dydžio klausimo ir bylos dalį pagal priešieškinį nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, teisėjų kolegijai kilus abejonių dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (PTŽSAĮ) 25 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai, šalims buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus. Ši norma nustato, kad pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą, per 30 dienų nuo sužinojimo apie Komisijos sprendimą gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, jeigu nesutinka su Komisijos nustatytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas apskritai nebuvo nustatytas. LAT nusprendė, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra būtinybės, nes klausimas gali būti išspręstas aiškinant proceso teisės normas.
LAT konstatavo, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškovo reikalavimai, bet ir atsakovo atsikirtimai, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo vertinti ir atsakovės argumentą, jog žala pacientui apskritai nebuvo padaryta. Nors PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreiptis į teismą tik pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, ši nuostata nepaneigia atsakovės teisės gintis pagal CPK taisykles. Kadangi CPK nenustato šio įstatymo pirmenybės, valstybė, gindamasi nuo paciento ieškinio, turi teisę naudotis CPK leidžiamomis gynybos priemonėmis, įskaitant atsikirtimus, kuriais kvestionuojamos pačios žalos atlyginimo sąlygos.
LAT taip pat išaiškino, kad tokiose bylose teismas gali žalos atlyginimo iš viso nepriteisti, jeigu nustatoma, kad žala buvo neišvengiama arba pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie jos atsiradimo. Be to, konstatuota, kad valstybės reikalavimas dėl nepagrįstai išmokėtų sumų grąžinimo yra nagrinėtinas teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį pagal priešieškinį. Dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintas, o byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
2026 m. kovo 26 d. Nr. e3K-3-40-684/2026
- Advokato nepriekaištinga reputacija | Advokatų taryba, nustačiusi akivaizdų Etikos kodekso pažeidimą, turi teisę išbraukti advokatą iš sąrašų be Advokatų garbės teismo sprendimo
Ieškovas prašė panaikinti Advokatų tarybos sprendimą, kuriuo jis išbrauktas iš advokatų sąrašų dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo. Ieškovas teigė, kad pagrindas išbraukti nebuvo pakankamas, nes ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo nutrauktas teismui patvirtinus nutarimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ieškovas taip pat nurodė procedūrinius pažeidimus – Advokatų taryba turėjo bylą perduoti Advokatų garbės teismui, o ne pati priimti sprendimą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.
LAT konstatavo, kad Advokatų taryba turi išimtinę kompetenciją panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir, nustačiusi akivaizdų Etikos kodekso pažeidimą, gali tai padaryti be Advokatų garbės teismo sprendimo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprilygsta išteisinamajam nuosprendžiui – advokato elgesys vis tiek gali būti vertinamas dėl atitikties Etikos kodekso reikalavimams. Procedūriniai pažeidimai, nors ir nustatyti, proceso teisingumui iš esmės nepakenkė. Kasacinis skundas atmestas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
2026 m. kovo 26 d. Nr. e3K-3-62-469/2026
- Valstybės civilinė atsakomybė | Ikiteisminio tyrimo sudėtingumas savaime nepateisina ilgo laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo
Ieškovas reikalavo iš valstybės atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, teigdamas, kad ikiteisminiame tyrime jam nepagrįstai ir neproporcingai ilgai buvo taikytas laikinas nušalinimas nuo pareigų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą, nurodydami, kad nušalinimas nuo pareigų buvo teisėtas ir proporcingas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ieškovo pareigų pobūdį ir tai, kad jis neįrodė neteisėtų veiksmų bei žalos.
LAT konstatavo, kad nors pats laikino nušalinimo nuo pareigų paskyrimas ikiteisminio tyrimo pradžioje galėjo būti pagrįstas, teismai neįvertino esminio klausimo – ar visa šios procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė buvo būtina ir ar ikiteisminis tyrimas tuo laikotarpiu buvo vykdomas pakankamai operatyviai, be nepateisinamo delsimo. Vien bylos sudėtingumo nepakanka pateisinti ilgą laikino nušalinimo nuo pareigų taikymą, jeigu nėra analizuojama konkrečių tyrimo veiksmų eiga, jų atlikimo terminai ir valstybės institucijų reakcija į bylos sudėtingumą. Kadangi civilinę bylą nagrinėję teismai šių aplinkybių tinkamai nenustatė ir neįvertino, LAT panaikino apeliacinės instancijos nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.
2026 m. kovo 26 d. Nr. e3K-3-63-378/2026
- Neteisėta statyba | Minimalūs nukrypimai nuo statybos teisės aktų reikalavimų gali būti pripažįstami mažareikšmiais
Kasacinis teismas pakartojo suformuotą taisyklę, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų yra nedidelis ir nepažeidžia šių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, toks pažeidimas gali būti pripažintas mažareikšmiu ir nelemiančiu statybos neteisėtumo. Sprendžiant, ar konkretus pažeidimas yra mažareikšmis, būtina įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, nukrypimo mastą ir jo reikšmę teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų tikslams. Nagrinėjamoje byloje LAT pripažino, kad 2 cm ir 8 cm nuokrypiai nuo minimalaus 1 metro atstumo yra nežymūs ir nesudaro pagrindo konstatuoti statybos neteisėtumo.
LAT taip pat pabrėžė, kad siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su procesiniu netikėtumu, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas siurpriziniu, jeigu argumentai ar įrodymai, kuriais remtasi, bylos šaliai buvo arba turėjo būti žinomi. Kadangi ieškovas savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog šachtinis šulinys egzistavo dar iki ginčo tinklų įrengimo, būtent jam teko pareiga šią aplinkybę įrodyti, todėl teismų išvada, kad ši aplinkybė neįrodyta, nelaikyta siurprizine.
2026 m. kovo 26 d. Nr. e3K-3-60-1249/2026