LAT nutarčių apžvalga 2026 m. gegužės 4 d. – gegužės 8 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 2 bylas. Trumpai:
- Kreditoriaus teisių apsauga | Reikalavimo teisę perėmęs kreditorius gali ginčyti skolininko sandorius, sudarytus tiek iki, tiek po pranešimo apie reikalavimo perleidimą
- Nemokumas / Kreditorių reikalavimai | Nauji kreditorių reikalavimai negali būti reiškiami bendrąja ginčo teisena apeinant JANĮ nustatytą tvarką
Šiuo laikotarpiu išviešinta 1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta 2026 m. balandžio 30 d. Trumpai:
- Viešojo pirkimo sutarties nutraukimas / Statybos techninė priežiūra | Techninės priežiūros sutartis galioja iki statybos užbaigimo, o sisteminis priežiūros nevykdymas laikytinas esminiu pažeidimu
- Kreditoriaus teisių apsauga | Reikalavimo teisę perėmęs kreditorius gali ginčyti skolininko sandorius, sudarytus tiek iki, tiek po pranešimo apie reikalavimo perleidimą
I Ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį, actio Pauliana pagrindu ginčijo skolininko sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, teigdamas, kad turtas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą ir taip pažeistos kreditoriaus teisės.
LAT išaiškino, kad kreditoriaus teisių pažeidimo sąlyga nėra siejama su tuo, ar skolininkas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Naujas kreditorius gali actio Pauliana pagrindu ginčyti skolininko sudarytus sandorius nepriklausomai nuo to, ar jie sudaryti iki pranešimo apie cesiją, ar po jo. Pranešimo apie reikalavimo perleidimą paskirtis yra apsaugoti skolininką nuo dvigubo įvykdymo rizikos, tačiau tai nepanaikina jo pareigos nepažeisti kreditoriaus interesų.
Vis dėlto LAT konstatavo, kad šiuo atveju kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos. Nors ieškovas teigė, kad turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, po sandorio sudarymo skolininkas gavo 350 000 EUR, o ieškovo reikalavimas sudarė apie 43 590 EUR, todėl skolininkas išsaugojo realią galimybę atsiskaityti su kreditoriumi. Dėl to nebuvo nustatyta viena iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimas.
2026 m. gegužės 7 d. Nr. e3K-3-80-781/2026
- Nemokumas / Kreditorių reikalavimai | Nauji kreditorių reikalavimai negali būti reiškiami bendrąja ginčo teisena apeinant JANĮ nustatytą tvarką
Ieškovė bendrąja ginčo teisena pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei, kuriai jau buvo iškelta bankroto byla.
LAT priminė nuoseklią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią kreditorių reikalavimai skirstomi į tris kategorijas:
- reikalavimai, jau patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar administraciniu aktu;
- reikalavimai, pareikšti civilinėse bylose iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau dar neišnagrinėti;
- nauji reikalavimai, nepareikšti iki bankroto bylos iškėlimo.
LAT konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priskirtinas trečiajai kategorijai, todėl jo pagrįstumas turėjo būti nagrinėjamas tik nemokumo bylą nagrinėjančiame teisme, laikantis JANĮ nustatytos kreditorių reikalavimų pateikimo tvarkos. Kasacinis teismas pabrėžė, kad bylų akumuliavimo principas reiškia, jog visi kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei koncentruojami viename procese. Kreditoriai reikalavimus turi pateikti nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo, tačiau šis terminas gali būti atnaujintas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių. Kuo ilgesnis termino praleidimas, tuo svarbesnės objektyvios priežastys turi būti nustatytos. Jeigu terminas praleistas be svarbių priežasčių, reikalavimo teisė pasibaigia. LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes šis nepasisakė dėl JANĮ nustatyto termino praleidimo ir jo atnaujinimo sąlygų.
2026 m. gegužės 7 d. Nr. e3K-3-82-403/2026
Išviešinta LAT nutartis, priimta 2026 m. balandžio 30 d.:
- Viešojo pirkimo sutarties nutraukimas / Statybos techninė priežiūra | Techninės priežiūros sutartis galioja iki statybos užbaigimo, o sisteminis priežiūros nevykdymas laikytinas esminiu pažeidimu
LAT nagrinėjo ginčą tarp statybos techninės priežiūros paslaugas teikusios bendrovės ir šias paslaugas viešojo pirkimo būdu įsigijusios valstybės įmonės. Šalys buvo sudariusios techninės priežiūros sutartį dėl reabilitacijos centro rekonstrukcijos darbų, kurią užsakovė vienašališkai nutraukė dėl esminio pažeidimo.
Ieškovė teigė, kad sutartis nutraukimo metu jau buvo pasibaigusi, nes nuo jos sudarymo buvo praėję daugiau kaip 36 mėnesiai. Be to, jos vertinimu, rangovo atliktų darbų trūkumai negalėjo būti laikomi techninės priežiūros sutarties pažeidimu.
LAT pažymėjo, kad viešojo pirkimo sutarties aiškinimas negali būti grindžiamas vien formaliu ar lingvistiniu sutarties sąlygų vertinimu. Aiškinant viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį būtina atsižvelgti ir į pirkimo objekto paskirtį, viešųjų pirkimų principus bei viešąjį interesą. LAT konstatavo, kad statybos techninės priežiūros sutartis yra neatsiejamai susijusi su statybos proceso eiga. Pagal Statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus techninis prižiūrėtojas privalo vykdyti funkcijas iki statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo, todėl techninės priežiūros sutarties galiojimas negali būti aiškinamas vien kaip savarankiškas 36 mėnesių kalendorinis terminas. Priešingas aiškinimas neatitiktų techninės priežiūros paskirties ir viešojo intereso užtikrinti nepertraukiamą statybos proceso kontrolę. LAT taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog sutarties pasibaigimas buvo tinkamai įformintas galutiniu paslaugų perdavimo aktu.
Kasacinis teismas pabrėžė, kad rangovas ir techninis prižiūrėtojas statybos procese atlieka skirtingas funkcijas: rangovas atsako už statybos darbų atlikimą, o techninis prižiūrėtojas – už jų kontrolę. Nors techninis prižiūrėtojas neatsako už patį rangovo padarytą pažeidimą, rangovo padaryti statybos teisės aktų pažeidimai gali pagrįsti techninio prižiūrėtojo pareigų nevykdymą, jei jis pažeidimų nekontroliavo ir į juos nereagavo.
Byloje nustatyta, kad techninis prižiūrėtojas nedalyvavo įrengiant ginčo polius, netikrino jų įrengimo, nepareikalavo privalomų bandymų ir dokumentų, priėmė netinkamai atliktus paslėptus statybos darbus, nefiksavo pažeidimų bei nestabdė darbų. LAT konstatavo, kad toks neveikimas reiškė sisteminį techninės priežiūros funkcijos nevykdymą, paneigusį pačią techninės priežiūros paskirtį, todėl užsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo.
LAT taip pat akcentavo profesionalaus viešojo pirkimo tiekėjo standartą. Kasacinio teismo vertinimu, viešojo pirkimo sutartį vykdantis techninis prižiūrėtojas turi veikti itin rūpestingai ir aktyviai, o jo pareigos neapsiriboja formaliu dokumentų tikrinimu. Techninis prižiūrėtojas privalo savarankiškai kontroliuoti statybos darbų atitiktį projektui ir imperatyviems statybos teisės aktų reikalavimams, reikalauti privalomų bandymų ir dokumentų bei nedelsdamas reaguoti į nustatytus pažeidimus.
2026 m. balandžio 30 d. Nr. e3K-3-83-916/2026