LAT nutarčių apžvalga 2026 m. gegužės 18 d. – gegužės 22 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 4 bylas. Trumpai:
- Viešieji pirkimai | Statybos darbų pirkime tiekėjo patirtis turi apimti visas kvalifikacijos reikalavime nurodytas svarbiausių darbų sritis
- Palūkanos nemokumo procese | Pereinant iš restruktūrizavimo į bankrotą, palūkanos už restruktūrizavimo laikotarpį neskaičiuojamos
- Juridinių asmenų nemokumas | Nemokumui konstatuoti pakanka vieno iš dviejų alternatyvių kriterijų – balanso arba likvidumo testo
- Bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas | Emocinis ryšys su daiktu gali lemti jo priteisimą bendraturčiui, jei šis gali išmokėti teisingą kompensaciją
- Viešieji pirkimai | Statybos darbų pirkime tiekėjo patirtis turi apimti visas kvalifikacijos reikalavime nurodytas svarbiausių darbų sritis
Byloje kilo ginčas dėl statybos darbų viešojo pirkimo sąlygų aiškinimo. Perkančioji organizacija atmetė tiekėjo pasiūlymą, nes jo pasitelktas ūkio subjektas turėjo patirties tik dalyje kvalifikacijos reikalavime nurodytų svarbiausių darbų sričių. Tiekėjas ginčijo šį sprendimą teigdamas, kad pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai nustatyta, jog reikalaujama patirtis turi apimti visas išvardytas darbų sritis.
LAT pakartojo, kad viešojo pirkimo sąlygos pirmiausia aiškinamos pagal jų tekstą, tačiau lingvistinis aiškinimas neturi būti suabsoliutinamas – taikytinas ir sisteminis aiškinimo metodas. Kartu Teismas priminė, kad sisteminis aiškinimas turi ribas ir negali būti taikomas tiekėjo nenaudai, jeigu jo rezultatas nėra akivaizdus ir vienareikšmis.
Nagrinėjamoje byloje LAT konstatavo, kad ginčijama pirkimo sąlyga buvo pakankamai aiški. Joje svarbiausiais laikomi darbai buvo išvardyti be alternatyvumą rodančių jungtukų, o tiekėjo patirtį pagrindžiančiuose dokumentuose buvo reikalaujama atskirai nurodyti kiekvienos iš šių darbų sričių vertę pinigine išraiška. Teismo vertinimu, toks reikalavimas netektų prasmės, jei pakaktų patirties tik vienoje iš nurodytų sričių. Todėl sisteminis aiškinimas šiuo atveju buvo pasitelktas tik kaip papildomas argumentas, patvirtinantis iš pačios sąlygos teksto kylančią jos reikšmę.
2026 m. gegužės 19 d. Nr. e3K-3-67-933/2026
- Palūkanos nemokumo procese | Pereinant iš restruktūrizavimo į bankrotą, palūkanos už restruktūrizavimo laikotarpį neskaičiuojamos
LAT sprendė, ar kreditorė bankroto byloje gali reikalauti palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki vėliau iškeltos bankroto bylos, kai restruktūrizavimo byla buvo nutraukta kaip nesėkminga ir po jos buvo pereita į bankroto procesą.
LAT konstatavo, kad pagal JANĮ restruktūrizavimas ir bankrotas yra ne du savarankiški procesai, o alternatyvios to paties juridinio asmens nemokumo proceso formos. Todėl nutraukus restruktūrizavimo bylą ir perėjus į bankroto procesą nemokumo procesas nesibaigia – pasikeičia tik jo forma. Dėl šios priežasties JANĮ nustatytas draudimas skaičiuoti palūkanas už iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusias prievoles galioja nepertraukiamai viso nemokumo proceso metu.
Kasacinis teismas išaiškino, kad šiuo atveju atsakovės nemokumo procesas nebuvo nutrauktas, todėl neatsirado pagrindo atnaujinti palūkanų skaičiavimą už laikotarpį, kai buvo vykdomas restruktūrizavimas. LAT taip pat pažymėjo, kad kreditorių reikalavimai nemokumo byloje nustatomi pagal jų dydį pirmosios nemokumo bylos iškėlimo momentu ir negali būti didinami vėliau apskaičiuotomis palūkanomis.
Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas leistų didinti atskirų kreditorių reikalavimus kitų kreditorių sąskaita ir mažintų turto masę, skirtą kreditorių reikalavimams tenkinti bankroto procese. Todėl restruktūrizavimui peraugus į bankrotą palūkanos už restruktūrizavimo laikotarpį negali būti skaičiuojamos retrospektyviai.
2026 m. gegužės 21 d. Nr. e3K-3-74-781/2026
- Juridinių asmenų nemokumas | Nemokumui konstatuoti pakanka vieno iš dviejų alternatyvių kriterijų – balanso arba likvidumo testo
LAT nagrinėjo juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimą, kai vadovas kaltinamas laiku neinicijavęs nemokumo proceso. Spręsdamas, kada vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo, Teismas pasisakė dėl juridinio asmens nemokumo nustatymo kriterijų.
LAT išaiškino, kad JANĮ įtvirtinti du nemokumo testai – likvidumo testas (juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių) ir balanso testas (juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) – yra alternatyvūs, o ne kumuliatyvūs. Todėl juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti bent vieną iš šių kriterijų. Tokią išvadą patvirtina tiek įstatymo tekstas, tiek JANĮ aiškinamasis raštas.
Kartu LAT pabrėžė, kad nemokumo nustatymas negali būti grindžiamas vien formaliu testų taikymu. Vertinant juridinio asmens būklę būtina atsižvelgti į finansinių sunkumų pobūdį, jų trukmę, mastą ir poveikį kreditorių interesams. Nagrinėtoje byloje reikšminga aplinkybe buvo pripažinta ir tai, kad bendrovė ilgą laiką veikė nuostolingai, o jos finansinė padėtis nuosekliai blogėjo, todėl nebuvo pagrindo finansinius sunkumus laikyti laikinais.
2026 m. gegužės 22 d. Nr. e3K-3-95-1249/2026
- Bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas | Emocinis ryšys su daiktu gali lemti jo priteisimą bendraturčiui, jei šis gali išmokėti teisingą kompensaciją
Kasacinis teismas pabrėžė, kad kilus bendraturčių ginčui dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti visų bendraturčių interesus ir siekti proporcingos, teisingos bei sąžiningos jų interesų pusiausvyros.
LAT taip pat suformulavo reikšmingą išaiškinimą dėl asmeniniais tikslais pagrįstos daikto vertės. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai atidalijimas natūra nėra galimas ir reikia spręsti, kuriam bendraturčiui priteisti daiktą natūra, pirmenybė paprastai turėtų būti teikiama tam bendraturčiui, kuriam daiktas turi asmeniniais tikslais pagrįstą vertę, o ne vien įprastinę ekonominę vertę. Tačiau kartu turi būti užtikrinta kitų bendraturčių teisė gauti teisingą kompensaciją.
Nagrinėtoje byloje ši aplinkybė nebuvo lemiama, nes atsakovas neįrodė turintis finansinių galimybių išmokėti ieškovams kompensaciją už jų dalį. Dėl to teismai pagrįstai pasirinko atidalijimo būdą, pagal kurį visas turtas buvo priteistas ieškovams, o atsakovui priteista piniginė kompensacija.
2026 m. gegužės 21 d. Nr. e3K-3-87-403/2026