LAT nutarčių apžvalga 2024 m. balandžio 22 d. – balandžio 26 d.
Ieškovas privalo įrodyti, jog prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas. Jei patekimas prie pastato reikalingas tik laikinai – remonto atlikimo metu – servitutas nėra objektyviai būtinas.
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo, siekiant suteikti teisę pastato savininkams naudotis gretimu žemės sklypu pastato išorinės sienos aptarnavimui, kai pastatas stovi ant gretimo žemės sklypo ribos.
Kasacinis teismas pakartojo savo suformuotą praktiką, kad, siekiant nustatyti servitutą, jo būtinumą turėtų įrodyti ieškovas, tai yra pateikti įrodymus, kurie nepaliktų abejonių, kad negalima situacijos išspręsti be kito asmens nuosavybės teisių suvaržymo. Servituto nustatymas – tai kraštutinė priemonė. Jis negali būti nustatomas trumpalaikiams tikslams pasiekti. Servitutas nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. kai nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daiktą (šiuo atveju – pastatą) naudoti pagal paskirtį.
Vien aplinkybė, jog pastatas yra pastatytas ant sklypo ribos, neatleidžia ieškovų nuo pareigos įrodyti, jog prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovai siekia servituto nustatymo ne dėl poreikio aptarnauti pastato fasadą, o būtent dėl ketinamų atlikti remonto darbų. Pastato fasadas gali būti remontuojamas susitarus su gretimo sklypo savininku dėl sklypo naudojimo remonto darbų atlikimo metu. Todėl servitutas nėra objektyviai būtinas ir negali būti nustatytas.
2024 m. balandžio 23 d. Nr. e3K-3-105-701/2024
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 3 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinis teismas konstatavo, kad CPK numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, paremtos principu „pralaimėjęs moka“, yra aktualios ir taikytinos ir bylose, kuriose sprendžiama dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Suinteresuotam asmeniui, kurio atžvilgiu priimtą užsienio teismo sprendimą pareiškėjas prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, nereaguojant į Lietuvos apeliacinio teismo tiek paštu, tiek ir elektroniniu paštu siųstus procesinius dokumentus ir per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į pareiškėjo prašymą, teismas pagrįstai preziumavo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra priešingi. Todėl tenkinęs pareiškėjo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą, teismas pagrįstai priteisė pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens.
2024 m. balandžio 23 d. Nr. e3K-3-111-611/2024
LAT sprendė klausimą dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo patenkintas civilinis ieškinys, res judicata galios solidariems skolininkams bei bendrovės akcininko pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo.
Bendrovės ieškinys dėl žalos atlyginimo šioje byloje buvo pareikštas solidariesiems atsakovams, tarp jų Bendrovės akcininkei ir Bendrovės buvusiam vadovui. Kol byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, buvusio Bendrovės vadovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo, be kita ko, buvo patenkintas Bendrovės pareikštas civilinis ieškinys ir buvęs Bendrovės vadovas įpareigotas atlyginti žalą. Atsakove patraukta Bendrovės akcininkė įrodinėjo, kad iškelta civilinė byla jos atžvilgiu taip pat turėtų būti nutraukta, kadangi Bendrovės reikalaujamas žalos atlyginimas jau yra priteistas iš Bendrovės vadovo.
Kasacinis teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo (ir negalėjo būti) sprendžiama, ar be nuteistojo už Bendrovei padarytą žalą solidariai atsakingais gali būti pripažinti ir kiti asmenys, kurie nebuvo kaltinami nusikalstamų veikų padarymu. Žalos atlyginimo priteisimas baudžiamojoje byloje iš vieno solidariojo skolininko neatima kreditoriaus teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kitų solidariųjų skolininkų civilinėje byloje. Vien tai, kad buvęs Bendrovės vadovas baudžiamojoje byloje pripažino padaręs nusikalstamas veikas, sukėlusias žalą Bendrovei, nepanaikino Bendrovės akcininkės civilinės atsakomybės už jos pačios atliktus neteisėtus veiksmus ir šiais veiksmais Bendrovei bei jos kreditoriams padarytą žalą.
Kadangi byloje nagrinėjamoje situacijoje buvo taikytinas ĮBĮ, LAT pasirėmė ankstesne savo praktika ir nusprendė, kad akcininkas privalėjo kreiptis į teismas dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to akcininko neveikimas buvo pripažintas neteisėtu.
2024 m. balandžio 23 d. Nr. 3K-3-112-823/2024
LAT byloje aptarė absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, kai nutartis yra be motyvų, teismo pareigą kvalifikuoti ginčo teisinius santykius bei ieškinio su tarptautiniu elementu teismingumo klausimą.
Kasacinis teismas byloje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, yra naikintina, nes kadangi teismo sprendimas nebuvo motyvuotas bei pakankamai argumentuotas, o tai yra kvalifikuojama kaip absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl tarptautinės jurisdikcijos neturėjimo, turi būti įsitikinęs šios procesinės aplinkybės egzistavimu. Tais atvejais, kai teismas nėra tikras, ar turi jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą, jis turėtų priimti ieškinį ir jurisdikcijos klausimui reikšmingas aplinkybes tirti bylos nagrinėjimo metu. Priklausomai nuo rezultato, teismas turėtų nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą. Tais atvejais, kai remiamasi susitarimu dėl tarptautinio teismingumo, tačiau teismas konstatuoja jo negaliojimą, jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias ieškinio su tarptautiniu elementu jurisdikcijos klausimus.
Teismas taip pat pateikė savo nuomonę dėl teismo pareigos kvalifikuoti teisinius santykius, nurodydamas, kad teisinių santykių byloje kvalifikavimas yra teismo teisė ir tai įeina į jo kompetenciją. Be kita ko, gali būti situacijų, kai šalys negali pačios tinkamai šių santykių nustatyti, dėl to teismas negali nenagrinėti teisinių santykių kvalifikavimo klausimo, nes bus pažeisti teisės principai ir galimai neišsiaiškintos svarbios bylai aplinkybės.
2024 m. balandžio 24 d. Nr. e3K-3-77-381/2024