LAT nutarčių apžvalga 2023 m. vasario 20 d. – vasario 24 d.
Kooperatinės bendrovės dalyvis negali reikšti ieškinio šios bendrovės vadovams, reikalaudamas bendrovei padarytos žalos atlyginimo, nes tokio gynybos būdo nenumato Kooperatinių bendrovių įstatymas.
Kasacinis teismas byloje sprendė dėl kooperatinės bendrovės dalyvių teisės: (1) reikšti išvestinį ieškinį – reikalauti žalos, padarytos kooperatinei bendrovei, atlyginimo; (2) ginčyti valdybos sprendimą, kurį ji priėmė kaip patronuojamosios (kitos) bendrovės vienintelė akcininkė.
Išvestinis akcininko ieškinys (angl. shareholder derivative action) yra bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys tretiesiems asmenims. Juo akcininkas siekia ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo. Kooperatinių bendrovių įstatymas kooperatinės bendrovės nariams teisės pareikšti išvestinį ieškinį neįtvirtina. Juridinio asmens dalyvis, išskyrus atskirus įstatymuose nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą gindamas nuo pažeidimo juridinio asmens, kurio dalyvis jis yra, teises – tokią teisę turi tik pats juridinis asmuo, veikdamas per savo valdymo organus. Todėl juridinio asmens dalyvio, kuris įstatymuose nenurodytais būdais siekia ginti kito subjekto (bendrovės, kurios dalyvis jis yra) teises, ieškinys yra nenagrinėtinas teisme.
Spręsdamas dėl bendrovės valdybos sprendimo negaliojimo, kasacinis teismas pasisakė, kad jis yra dualistinio pobūdžio. Pagal turinį sprendimas yra vienintelio akcininko sprendimas, o pagal formą – valdybos, kaip kolegialaus organo, nutarimas. Dėl to nutarimas negali būti ginčijamas tik kaip valdybos nutarimas, paliekant jį galioti kaip vienintelio akcininko sprendimą.
Juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimas negaliojančiu yra ultima ratio pažeistų teisių gynybos būdas, kurio taikymo galimybės yra siauresnės nei reikalavimo dėl bendrovės valdymo organais padarytos žalos atlyginimo. Juridinio asmens organo sprendimo pripažinimas negaliojančiu nėra būtina prielaida reikšti reikalavimą dėl juridinio asmens valdymo organų narių šiuo sprendimu juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimo.
2023 m. vasario 23d. Nr. e3K-3-32-823/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 7 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje dėl pasekmių už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą taikymo kasacinis teismas pažymėjo, kad šie privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai. Už jų nevykdymą kyla CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos pasekmės. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytą eiliškumo tvarką, privalomieji nurodymai pirmiausia turi būti pateikiami savavališkos statybos statytojui, jo nesant ar neidentifikavus – statinio savininkui (valdytojui) arba žemės sklypo savininkui (valdytojui). Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, t. y. ar privalomasis nurodymas surašytas tinkamam asmeniui, nepatenka į bylos, kurioje sprendžiama dėl pasekmių taikymo už privalomojo nurodymo nevykdymą, nagrinėjimo dalyką. Asmenys, manantys, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų surašyti savavališkos statybos aktai ir jų pagrindu priimti privalomieji nurodymai yra neteisėti (surašyti jiems nepagrįstai), savo teises turi ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl savavališkos statybos akto ir jo pagrindu priimto privalomojo nurodymo panaikinimo, o ne kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (privalomojo nurodymo) teisėtumą.
2023 m. vasario 23 d. Nr. 3K-3-36-701/2023
Nagrinėdamas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra prioritetiškumo klausimą, kasacinis teismas nurodė, jog santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, t. y. dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių (darančių padalijimą natūra negalimą) arba subjektyvaus pobūdžio aplinkybių (dėl kurių turto padalijimas natūra būtų nepriimtinas). Konfliktiški buvusių sutuoktinių santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo.
Pareiga teismui būti aktyviam šeimos bylose turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių (dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo), kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis viršyti pareikštus reikalavimus.
2023 m. vasario 23 d. Nr. e3K-3-37-611/2023
Byloje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių piniginės prievolės atsiradimą iš paskolos teisinių santykių, sutuoktinių prievolių bendrumą ir solidarumą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas nurodė, kad, priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Prievolės bendrumą turi įrodyti kreditorius. Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis Teismas visuomet turi tirti aplinkybes, turinčias esminę reikšmę materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidariąsias sutuoktinių prievoles, taikymui, nes prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari.
2023 m. vasario 23 d. Nr. e3K-3-31-781/2023
Byloje buvo išspręstas klausimas dėl darbuotojų pareigos pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, bei nušalinimo nuo pareigų, kai darbuotojas šios pareigos nevykdo ir nėra galimybės jam dirbti nuotoliniu būdu. Ieškovės pareigybė – ikimokyklinio ugdymo mokytoja – pateko į Vyriausybės patvirtinto Darbų, kuriuose leidžiama dirbti pasitikrinusiems, sąrašą. Vien iš tokio reguliavimo kilo ieškovės pareiga periodiškai tikrintis, ar ji neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Darbdaviui kyla pareiga sudaryti darbuotojų sąrašą ir apie jį informuoti darbuotoją darbuotojo pareigos išviešinimo tikslais. Tačiau šio sąrašo darbovietėje nebuvimas, darbuotojui esant supažindintam su jam taikomu reikalavimu, negali panaikinti darbuotojo pareigos tikrintis sveikatą. Pagal ieškovės darbo pobūdį jai nustatytų funkcijų atlikimas nuotoliniu būdu, atsakovui vykdant veiklą (nesustabdžius ugdymo proceso įstaigoje), nebuvo įmanomas. Todėl ieškovė buvo teisėtai nušalinta nuo pareigų.
2023 m. vasario 23 d. Nr. 3K-3-103-684/2023
Kasacinis teismas pateikė analogiškus išaiškinimus kaip prieš tai aptartoje byloje.
2023 m. vasario 23 d. Nr. e3K-3-17-684/2023
Jei antstolis jau paskirstė lėšas išieškotojams, teismas, konstatavęs tokio paskirstymo neteisėtumą, neturi teisės įpareigoti antstolį grąžinti jau paskirstytas lėšas. Teismas gali įpareigoti antstolį grąžinti tik jo depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, kurios išieškotos iš skolininko, tačiau dar nėra paskirstytos išieškotojams, bei vykdymo išlaidas, įskaitant atlygį antstoliui. Jeigu antstolio veiksmai skirstant lėšas yra neteisėti, suinteresuotas asmuo turi teisę ginti savo pažeistus interesus reikšdamas ieškinį dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
2023 m. vasario 23 d. Nr. 3K-3-34-381/2023
Naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik paminėtus reikalavimus atitinkančiam asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį. Be to, tam, kad asmuo galėtų būti laikomas statytoju, jis turi turėti siekį sukurti daiktą savo poreikiams tenkinti. Asmuo nėra statytojas, jei jis atlieka statybos darbus pagal pavedimą, ir statomo objekto galutinis naudotojas ir savininkas yra kitas asmuo. Vien aplinkybė, jog užsakovo pavedimu jo valdomoje teritorijoje rangovas vykdo statytojo (užsakovo) teises ir pareigas pagal Statybų įstatymą, nesuponuoja išvados, kad rangovas atitinka vieną iš statytojo kriterijų – valdo žemės sklypą, kuriame vykdoma statyba, teisėtu pagrindu. Todėl jam negali atsirasti nuosavybės teisė į naujai sukurtą daiktą.
2023 m. vasario 23 d. Nr. 3K-3-33-313/2023
(LITEKO sistemoje bylos nėra, todėl nurodoma nuoroda į INFOLEX)