LAT nutarčių apžvalga 2023 m. kovo 27 d. – kovo 31 d.

2023 04 11

Informacijos visuma, jei ji atitinka komercinės paslapties požymius, taip pat laikoma komercine paslaptimi. Komercinės paslapties savininkas yra laisvas pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdus.

LAT toliau nuosekliai plėtoja praktiką nesąžiningos konkurencijos bylose. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, kai buvę darbuotojai konkuruojančiai bendrovei neteisėtai atskleidė buvusio darbdavio komercinę informaciją apie jos vykdomą lygiagretaus vaistinių preparatų importo veiklą. LAT byloje pateikė šiuos visai nesąžiningos konkurencijos bylų praktikai reikšmingus išaiškinimus.

Pirma, pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatą, komercine paslaptimi gali būti pripažįstama tiek konkreti informacija (tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių kombinacija), tiek informacijos visuma, jei ji yra slapta, turinti komercinę vertę, tinkamai saugoma. Net tais atvejais, kai dalis turimos (saugotinos) informacijos yra pasiekiama viešai prieinamomis priemonėmis, savaime nepaneigia galimybės, jog tokie duomenys kartu su kita papildoma informacija, kaip visuma, gali būti laikomi komercine paslaptimi, jei atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus kriterijus. Šioje konkrečioje byloje informacija apie lygiagretaus vaistinių preparatų importo veiklą, t. y. duomenų rinkiniai apie klientus, importuojamų vaistų pardavimų kainas, rinkodarą, kaip visuma, pripažinta kaip turinti komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.

Antra, dar kartą pabrėžta, kad darbuotojo pareiga saugoti komercinę paslaptį pirmiausiai kyla iš įstatymo (CK 1.116 straipsnis, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Dėl to ir be jokių papildomų susitarimų darbuotojas privalo saugoti darbdavio informaciją, kuri atitinka komercinės paslapties kriterijus, o darbdavys turi teisę pasinaudoti įstatymuose nustatytais savo pažeistų teisių gynybos būdais.

Trečia, asmenims, pažeidusiems draudimą atskleisti, naudoti informaciją, sudarančią kito subjekto komercinę paslaptį, gali būti taikoma tiek deliktinė, tiek sutartinė atsakomybė. Priklausomai nuo bylos aplinkybių, asmenims gali būti taikoma ir mišraus pobūdžio teisinė atsakomybė. Kokį (-ius) konkretų(-čius) gynimo būdą(-us) rinktis, sprendžia komercinės paslapties turėtojas. Teismas yra saistomas ieškovo pasirinktų teisinių gynimo būdų, tačiau spręsdamas dėl jų, p privalo juos įvertinti pagal Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintus kriterijus: atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį ir kt.

2023 m. kovo 31 d. Nr. e3K-3-84-969/2023

Skaitykite daugiau

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:

Byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl to, ar Lietuvos Respublikos pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo turėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinys, kuriuo siekiama apginti viešąjį interesą. Kasacinis teismas nurodė, kad esminę reikšmę turi tai, ar pagal byloje pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką ieškovė siekia apginti kitų asmenų, ar paties ieškinį pareiškusios ieškovės interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinimas, kad valstybės interesai dėl jai padarytos žalos atlyginimo gali būti ginami tik CPK 49 straipsnyje nurodytiems subjektams pareiškus ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, neproporcingai riboja ir suvaržo pačios valstybės, kaip juridinio asmens, teisę reikalauti jai padarytos žalos atlyginimo. Dėl to, tuo atveju, jei valstybė gina savo pačios interesus ir siekia jai padarytos žalos atlyginimo, ieškinys nėra kvalifikuotinas kaip pareikštas viešajam interesui apginti.

2023 m. kovo 30 d. Nr. e3K-3-92-943/2023

Skaitykite daugiau

Nutartis neišviešinta, bus aptarta vėliau.

2023 m. kovo 31 d. Nr. e3K-3-88-313/2023

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų, buvusių ieškovės darbuotojų, solidariai nuostolių atlyginimą už tai, kad krakmolo tiekėjos ieškovei pardavė ne tos rūšies krakmolą, dėl kurio buvo sutarta, o atsakovai šį faktą žinojo, tačiau nesiėmė veiksmų užkirsti kelią nuostolių atsiradimui. LAT pripažino, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi prejudicija kitoje byloje, kurioje buvo konstatuota, kad ieškovė neįrodė buvusio darbuotojo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. LAT taip pat pažymėjo, kad contra spoliatorem taisyklė taikoma tik tuomet, kai kita pusė sąmoningai atsisako ar nepateikia (sunaikina) įrodymus. Pirmos instancijos teismas nutartyje nepakankamai aiškiai suformulavo reikalavimą pateikti įrodymus, todėl negalima daryti išvados, ar nutartį atsakovės tinkamai įvykdė. Nenustačius, dėl kokių aplinkybių atsakovės nepateikė tam tikrų įrodymų, nėra pakankamo pagrindo taikyti contra spoliatorem prezumpciją.

2023 m. kovo 31 d. Nr. e3K-3-85-1120/2023

Skaitykite daugiau

 

WALLESS Weekly Review

Subscribe and receive the summary of the Lithuanian Supreme Court's rulings every week in your inbox. The information is prepared by the WALLESS Arbitration and Dispute Resolution Team.

Please note that review is in Lithuanian.