LAT nutarčių apžvalga 2023 m. gruodžio 11 – gruodžio 15 d.
Kasacinis teismas sprendė, ar teismui sprendžiant dėl draudiko reikalavimo į už žalą atsakingą asmenį, kurį draudikas perėmė subrogacijos pagrindu, yra būtina nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, taip pat vertino priteistino nuostolių atlyginimo mažinimą atsižvelgiant į kreditoriaus kaltę.
Kasacinis teismas pateikė šiuos išaiškinimus:
- Aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis, yra reikšminga tik sprendžiant draudėjo ir draudiko ginčą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Jeigu draudikas išmokėjo draudimo išmoką, nors įvykis yra nedraudžiamasis ir išmoka draudėjui pagal draudimo sutarties nuostatas nepriklausė, tai savaime nereiškia pagrindo netenkinti draudiko subrogacinio reikalavimo žalą padariusiam asmeniui. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, yra įgyvendinama ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų pagrindu, bet tų teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto;
- Nuomotojas turi iš bendradarbiavimo principo kylančią pareigą laiku informuoti kitą šalį, kad išnuomota įranga nėra apdrausta. Tai yra priemonė, suteikianti galimybę išvengti galimų nuostolių atsiradimo (padidėjimo) vykdant sutartį. Nuomotoja neįspėdama apie tai, kad įranga nedrausta, neveikimu apribojo nuomininko galimybę priimti sprendimą papildomai drausti išsinuomotą įrangą, todėl nuomotojas laikomas prisidėjusiu prie nuostolių atsiradimo.
2023 m. gruodžio 12 d. Nr. e3K-3-318-313/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 10 bylų, kurias trumpai aptariame žemiau:
Nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, klausimai dėl kreditoriaus reikalavimų bankroto byloje toliau negali būti sprendžiami, nes tokių reikalavimų išsprendimas šalims nesukelia teisinių padarinių. Tačiau, net ir nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, klausimai dėl kreditoriaus reikalavimų pagrindo galiojimo gali būti savarankiško ieškinio dalykas ir galėtų šalims sukelti teisinių padarinių. Pareiškėjui manant, kad jo teisės yra pažeidžiamos, ir pasirinkus jas ginti po jo bankroto bylos nutraukimo, paduoto ieškinio turinys ir forma turi būti vertinama ne pagal specialias fiziniam asmens bankroto procesui taikytinas taisykles, bet pagal bendrąsias ieškinio pareiškimo taisykles.
2023 m. gruodžio 11 d. Nr. e3K-3-291-313/2023
Kai skolininko (palikėjo) turtą vykdymo proceso metu paveldi valstybė, antstolė, atsiskaičiusi su hipotekos kreditoriumi, privalo sustabdyti vykdomąsias bylas. Likusias lėšas po atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi ir vykdymo išlaidų padengimo, antstolė turi pervesti valstybės institucijai, kad ši galėtų patenkinti visų likusių skolininko (palikėjo) kreditorių reikalavimus pagal specialią teisės aktuose nustatytą tvarką.
2023 m. gruodžio 12 d. Nr. 3K-3-313-611/2023
Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams tik tokiu atveju, jeigu jie padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui. Bendrovės nesumokėti mokesčiai nėra bendrovei sukelta žala, nes prievolė mokėti mokesčius atsiranda ne dėl jos vadovo veiksmų, atliktų siekiant išvengti mokestinės prievolės, bet kyla iš įstatymų. Žalą, už kurią atsakingas vadovas, pastaruoju atveju gali sudaryti tik baudos ir delspinigiai. Tačiau priešinga situacija susidaro, kai reikalavimą atlyginti žalą dėl nesumokėtų mokesčių vadovo atžvilgiu pareiškia mokesčių administratorius. Šiuo atveju bendrovės nesumokėti mokesčiai gali būti laikomi mokesčių administratoriui sukelta žala, kadangi mokesčiai turi būti mokami pagal įstatymus tik jam, todėl, vadovui vengiant mokėti mokesčius, tokie jo veiksmai laikytini nukreiptais prieš konkretų kreditorių.
2023 m. gruodžio 12 d. Nr. e3K-3-315-421/2023
Kasacinis teismas sprendė bylą dėl savarankiško užimtumo rėmimo sutarties nutraukimo dėl termino įsteigti darbo vietą praleidimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad savarankiško užimtumo rėmimo sutarties sąlyga dėl jos nutraukimo praleidus įvykdymo terminą kyla iš viešosios teisės normų įpareigojančių Užimtumo tarnybą laikytis lėšų naudojimo tvarkos, todėl yra teisėta ir sąžininga. Kadangi, sudarydamos savarankiško užimtumo rėmimo sutartį, šalys susitarė dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindo, nėra pagrindo jo netaikyti. Šalys gali susitarti, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį ir nebūtina pažeidimą vertinti kaip esminį. Kasacinis teismas taip pat pakartojo, kad pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis.
2023 m. gruodžio 12 d. Nr. e3K-3-314-1120/2023
Byloje buvo sprendžiama dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, kilusią dėl to, kad prokuroras kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes netinkamai kvalifikavo kaip nusikalstamą veiką. Ieškovas reikalavo neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad jis prokuroro buvo nepagrįstai apkaltintas ir perduotas teisti dėl BK 284 straipsnyje nustatytos veikos (viešosios tvarkos pažeidimo). Ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teismų išteisintas nesant nusikaltimo sudėties (nesant vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių – padarinių). Teismai nurodė, kad nesant nusikalstamų padarinių, kaltinamojo veiksmuose įžvelgtini viešosios tvarkos pažeidimo, kaip administracinio nusižengimo (ANK 481 straipsnio 1 dalis), požymiai. LAT konstatavo, kad prokuroro ir baudžiamąją bylą išnagrinėjusių teismų vertinimas nesutapo tik dėl vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių (padarinių). Taigi prokuroro versija dėl ieškovo atliktų veiksmų įvykio metu teisėtumo vertinimo nebuvo visiškai nepagrįsta, akivaizdžiai neturinti jokio pagrindo. Šiuo atveju vien tai, kad prokuroras netinkamai įvertino surinktus įrodymus, spręsdamas dėl vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių (padarinių) egzistavimo, nesudaro pagrindo tokius jo veiksmus vertinti kaip neteisėtus CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.
2023 m. gruodžio 14 d. Nr. e3K-3-306-969/2023
Byloje kasacinis teismas sprendė dėl apeliacinio proceso ribų ir draudimo priimti surprizinius sprendimus. LAT konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas byloje pasisakė dėl terminuoto laidavimo pabaigos momento ir jo padarinių, nors šių aplinkybių ginčo šalys neįtraukė į savo atsikirtimus. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei apie tokius veiksmus neinformavo ginčo šalių, toks teismo sprendimas pripažintas siurpriziniu, išeinančiu iš už apeliacinio proceso ribų. Taip pat, LAT priminė, kad laidavimo ir ieškinio senaties terminų pasibaigimas sukelia skirtingo pobūdžio teisinius padarinius. Pasibaigus laidavimo terminui, baigiasi kreditoriaus subjektinė teisė reikalauti prievolės vykdymo. Pasibaigus ieškinio senaties terminui kreditoriaus subjektinė teisė nesibaigia, o baigiasi tik teisė reikalauti pažeistą subjektinę teisę apginti pareiškiant ieškinį, jeigu skolininkas ginasi ieškinio senatimi.
2023 m. gruodžio 14 d. Nr. e3K-3-316-381/2023
Byloje buvo sprendžiama dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, žemės sklypo bendraturčiai atsisako duoti sutikimą. Ieškovai – žemės sklypo bendraturčiai – siekė aptverti sau naudojimosi žemės sklypu tvarka priskirtą žemės sklypo dalį. Atsakovai, motyvuodami tuo, kad, vadovaujantis ieškovų siūlomu projektu, nuo gatvės aklina tvora būtų atitverta ir atsakovams priskirta bendro sklypo dalis, o atsakovai sklype vykdydami komercinę veiklą nėra suinteresuoti atsitvėrimu nuo gatvės, išreiškė nesutikimą, kad tvora būtų statoma pagal ieškovų siūlomą projektą. Kasacinis teismas sprendė, jog kadangi atsakovai nesutinka, jog jiems atskirai nustatytoje naudotis žemės sklypo dalyje būtų statoma tvora, ieškovams negali būti pripažinta teisė be atsakovų sutikimo pagal tokį projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes tai pažeistų nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. LAT konstatavo, kad tokiu atveju bendraturčiui, atsisakančiam duoti sutikimą, nereikia papildomai įrodinėti ir pagrįsti, jog toks projektas neproporcingai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.
2023 m. gruodžio 14 d. Nr. e3K-3-320-701/2023
Byloje ieškovas siekė įteisinti be bendraturčių sutikimo pastatytą tvorą bei reikalavo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. LAT konstatavo, kad nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką, svarbią reikšmę turi faktinė, tarp ginčo šalių egzistavusi, naudojimosi tvarka, o jos pakeitimas gali turėti esminių neigiamų padarinių. Dėl to, šalis, kuri inicijuoja ginčą teisme dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, turi pareigą pateikti naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
Spręsdamas pastatytos tvoros įteisinimo klausimą, kasacinis teismas nurodė, kad šis ginčas tarp šalių jau yra išspręstas kitoje civilinėje byloje. Ieškovas rėmėsi pasikeitusiu statinių įteisinimo reguliavimu, kaip pagrindu iš naujo nagrinėti nurodytą klausimą. LAT konstatavo, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Kasacinis teismas nustatė, kad tiek išnagrinėtoje, tiek šioje civilinėje byloje ieškovas siekė teisės be atsakovų sutikimo įteisinti tvorą kaip savavališką statybą. Atsižvelgdamas į tai, LAT konstatavo, kad reikalavimas yra tapatus ir jau išspręstas ankstesnėje civilinėje byloje.
2023 m. gruodžio 15 d. Nr. e3K-3-333-1075/2023
Byloje dėl proceso atnaujinimo, LAT nurodė, kad žemesnės instancijos teismai, atsisakydami tenkinti tokį prašymą, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Neįdėję pakankamai pastangų, kad nustatytų pareiškėjos gyvenamąją vietą, o procesinius dokumentus įteikę jų viešo paskelbimo būdu, teismai negalėjo laikyti, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie pradėtą procesą jos atžvilgiu. LAT palaikė pareiškėjos poziciją, kad tik priverstinio lėšų nurašymo nuo jos banko sąskaitos dieną pareiškėja objektyviai galėjo sužinoti apie pradėtą bylą.
2023 m. gruodžio 15 d. Nr. e3K-3-324-1120/2023
Kasacinis teismas išnagrinėjo bylą dėl atlygio priteisimo pagal tarpininkavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto objekto suradimo. Šalys sudarė atlygintinų tarpininkavimo sutartį, kurioje susitarė, kad atsakovė atlyginimą ieškovei sumokės „sėkmės atveju“. LAT išaiškino, kad sutartimi atsakovė siekė įsigyti patalpas, atitinkančias konkrečius reikalavimus, o ieškovė – tokias patalpas surasti ir pasiūlyti atsakovei įsigyti bei gauti už šias paslaugas atlyginimą. Ieškovės surastos patalpos neatitiko atsakovės nustatytų reikalavimų, o patalpų pardavėja, kuri su atsakove sudarė preliminariąją sutartį, nerado galimybės šių reikalavimų įgyvendinti, todėl preliminarioji sutartis buvo nutraukta, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Taigi, atsakovės tikslas surasti ir įsigyti konkrečius reikalavimus atitinkančias patalpas nebuvo pasiektas, nes pasiūlytas patalpos neatitiko atsakovės nurodytų reikalavimų ir pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kadangi rezultatas, kuris buvo sietinas su sėkmingu pagrindinės sutarties sudarymu bei turto kaina, nebuvo pasiektas, ieškovė negali reikalauti atlyginimo už sėkmingai suteiktas paslaugas.
2023 m. gruodžio 15 d. Nr. e3K-3-321-421/2023