LAT nutarčių apžvalga 2023 m. birželio 5 d. – birželio 9 d.
Byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria buvo sustabdytas prašymo pripažinti ir leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto sprendimą nagrinėjimas, kol kilmės valstybėje buvo sprendžiamas arbitražo sprendimo panaikinimo klausimas.
Teismui buvo pateiktas prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, kuriuo būtų paaiškintas santykis tarp vienoje ES šalyje vykstančio teisminio proceso, kuriame yra apskųstas arbitražo teismo sprendimas, ir teisminio proceso, kuriame kitoje ES šalyje yra prašoma pripažinti ir leisti vykdyti tą patį arbitražo sprendimą. Kasacinis teismas tokį prašymą atmetė motyvuodamas, tuo, kad ES „Briuselis I bis“ reglamentas yra apskritai netaikomas arbitražui, todėl laikė, jog byloje apskritai nekilo ES teisės aiškinimo ir taikymo klausimas.
Kasacinis teismas konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą ir prieštaringą išvadą, jog prašomas pripažinti ir vykdyti Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto Lietuvoje priimtas užsienio arbitražo sprendimas nėra galutinis, nes šalyje, kurioje vyko arbitražo procesas, yra užginčytas jo panaikinimas. Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė automatiškai nereiškia, kad sprendimas nėra vykdytinas pagal Niujorko konvenciją.
Galiausiai, teismas nurodė, jog kuomet arbitražo vietos teismuose yra pateiktas prašymas dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, Lietuvoje sprendžiant dėl tokio sprendimo pripažinimo procesas gali būti sustabdytas nebent Niujorko konvencijos VI straipsnio pagrindu, o ne bendrais CPK pagrindais. Pripažinimo procesas gali būti stabdomas tuo atveju, jei proceso stabdymas labiau atitinka šalių interesus nei bylos išnagrinėjimas, ir atsižvelgiant į tai, ar prašymas panaikinti arbitražo sprendimą kilmės valstybėje pateiktas gera valia, ar yra pagrindas manyti, kad toks prašymas bus patenkintas, ar dėl bylos sustabdymo nepagrįstai nepailgės užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti procesas.
2023 m. birželio 8 d. Nr. e3K-3-176-781/2023
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 3 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasatorėms atsisakius paduotų kasacinių skundų, LAT kasacinį procesą nutraukė ir panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, jog pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį konstatuotinas ne tik tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis arba ieškovas atsiima ieškinį, bet ir kasatoriui atsisakius paduoto kasacinio skundo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, LAT grąžino kasatorių sumokėtą žyminį mokestį.
2023 m. birželio 7 d. Nr. e3K-3-224-381/2023
Kasacinis teismas išnagrinėjo bylą dėl sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės pobūdžio, prevencinio ieškinio taikymo ir draudimo teismo sprendimu spręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Byloje kilo ginčas dėl to, kokias teises ir pagal kokią sutartį (nuomos ar panaudos) ieškovė perėmė iš byloje nedalyvaujančio asmens. Kasacinis teismas nutarė, kad spręsdamas dėl sutarčių kvalifikavimo teismas turi vertinti visus byloje esančius įrodymus, o esant dėl to paties turto sudarytoms kelioms sutartims, spręsti, ar neįvyko novacija. Todėl byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui pakartotinai.
Taip pat LAT nepritarė apeliacinės instancijos teismui, kad ketinimas nutraukti panaudos sutartį yra neteisėtas veiksmas prevencinio ieškinio sąlygų kontekste. Įstatymas suteikia panaudos sutarties šaliai teisę pranešus prieš tris mėnesius nutraukti tokio pobūdžio sutartį, todėl toks veiksmas pats savaime negali būti laikomas neteisėtu.
Galiausiai, kasacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl atsakovės ir byloje nedalyvavusio asmens sudarytos sutarties galiojimo, sprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
2023 m. birželio 8 d. Nr. e3K-3-176-781/2023
Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių administracinių aktų skundimo terminą ir šio termino teisines pasekmes, aiškinimo ir taikymo. Ieškovas prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais bei panaikinti nuo jų surašymo momento atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo aktą, savavališkos statybos aktus ir nurodymą – reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
LAT pažymėjo, kad administracinio pobūdžio reikalavimų nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teismuose nekeičia pačių reikalavimų administracinio pobūdžio ir jiems taikytino teisinio reguliavimo, įskaitant ir reguliavimo dėl administracinio akto apskundimo termino. Reikalavimams dėl savavališkos statybos aktų ir nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo taikomi administracinių bylų teisenos, o ne ieškinio senaties terminai.
Nustačius, kad administracinių aktų apskundimo terminas yra pasibaigęs ir nėra pagrindo jo atnaujinti, išspręstas šio termino praleidimo teisinių pasekmių klausimas. Tokiu atveju pagal ABTĮ nuostatas ir jas aiškinančią administracinių teismų praktiką, yra pagrindas ne atmesti ieškinio reikalavimus, o bylą nutraukti.
2023 m. birželio 8 d. Nr. 3K-3-163-1075/2023