LAT nutarčių apžvalga 2022 m. birželio 13 d.– birželio 17 d.
2022-06-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus nutartyje nuspręsta, kad, jeigu įmonių antikonkurencinę veiklą lemia nacionalinės teisės aktai arba jeigu jie pašalina bet kokią įmonių konkurencinės veiklos galimybę, nėra taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsnis, draudžiantis įmonių susitarimus, kuriais ribojama konkurencija. Kryžminis subsidijavimas savaime, neįrodžius grobuoniškų kainų taikymo, nėra pripažįstamas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir SESV 102 straipsnio pažeidimu nelaikomas.
Šiandien nutartį komentuoja WALLESS partneris dr. Darius Miniotas:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi užbaigė 14 metų trukusią sagą bene didžiausioje Lietuvos istorijoje konkurencijos teisės byloje. Joje skrydžių bendrovė Air Baltic Corporation A/S ir Rygos tarptautinis oro uostas buvo kaltinami sudarę draudžiamą susitarimą bei piktnaudžiavę dominuojančia padėtimi, ir tokiu būdu sukėlę žalą ieškovui, dabar jau bankrutavusiai Lietuvos avialinijų bendrovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad: (i) draudžiamo susitarimo nebuvo, nes atsakovių veiksmus taikant nuolaidas skrydžiams lėmė privalomi valstybės veiksmai (teisės aktai), o ne jų tarpusavio susitarimas; (ii) atsakovė Air Baltic Corporation A/S netaikė grobuoniškos kainodaros ir dėl to dominuojančia padėtimi nepiktnaudžiavo. Teismas nurodė, kad kryžminis subsidijavimas (kai iš pajamų, gautų teikiant vienas paslaugas, finansuojamos kitos (dažniausiai nuostolingos) paslaugos) šiuo atveju, neįrodžius grobuoniškos kainodaros, nelaikytinas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.
Ši byla dar kartą įrodo, kaip yra sudėtinga savarankiškai įrodinėti konkurencijos teisės pažeidimus ir siekti už juos žalos atlyginimo. Skirtingi teismų sprendimai, pakartotiniai grąžinimai į ankstesnes instancijas taip pat parodo, kad ir patiems teismams yra pakankamai sudėtinga tinkamai išnagrinėti ir kvalifikuoti įmonių veiksmus ES konkurencijos teisės taikymo kontekste, nors ši teisė jau beveik du dešimtmečius yra Lietuvos teisinės sistemos dalis. Su šia problema susiduria ne vien Lietuvos teismai – visoje Europoje pripažįstama, kad antikonkurenciniais veiksmais pažeistų teisių gynimas yra labai sudėtingas, todėl imamasi įvairių iniciatyvų, siekiant šią užduotį palengvinti (pavyzdžiui, Žalos direktyva, perkelta į Lietuvos teisę prieš 5 metus, taip pat tarptautiniai teisėjų mokymai konkurencijos teisės klausimais, ir pan.). Šios iniciatyvos turėtų sutrumpinti ir supaprastinti teisingumo paieškas tokiose bylose.
Šią nutartį rasite čia.
Apžvalgas parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.