LAT nutarčių apžvalga 2022 m. balandžio 11 d. – balandžio 15 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija 2022-04-13 nutartyje nurodė, kad naudoto, kaip ir naujo, daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau.
Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tik tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Tačiau įstatymas nenustato pirkėjui taikytino privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas. Faktas, kad pirkėjas nepasinaudoja patikrinimo teise, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.
Pirkėjas, nustatęs įsigyto daikto trūkumus, turi pareigą informuoti pardavėją. Jeigu pirkėjas įvykdė pareigą informuoti pardavėją apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams, tačiau tai padarė netinkamai ir dėl to pardavėjas neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, trūkumų šalinimo būdui ir kainai, reikia įvertinti, ar trūkumai negalėjo būti pašalinti ekonomiškiau. Pardavėjui turi būti sudaryta galimybė pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio trūkumai galėjo būti pašalinti kokybiškai atliekant darbus, panaudojant kokybiškas detales ir pan. už mažesnę kainą ir (arba) kitokiu būdu, kad tik dalis darbų ir (ar) panaudotų detalių susiję su trūkumų šalinimu, o kiti darbai ir (ar) detalės panaudoti automobiliui atnaujinti, gerinti ir pan.
Nutartį komentuoja WALLESS asocijuotoji partnerė Renata Jatužytė-Mulevičienė:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai toliau plėtoja praktiką dėl naudoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės už jo trūkumus.
Jau anksčiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir Civilinį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau, t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.
Kartu Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodo ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Tai, kad naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas patiria trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, dar nereiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan.
Todėl klaidingas yra vis dar egzistuojantis požiūris, kad parduodant naudotus automobilius jokios atsakomybės pardavėjas neneša. Tai ypač aktualu sudarant vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, nes pardavėjas vartotojui yra atsakingas už bet kokį prekių kokybės neatitikimą jos pristatymo momentu ir paaiškėjusį ne vėliau kaip per 2 metus nuo prekės pristatymo. Naudotų prekių atveju pardavėjas ir pirkėjas gali susitarti dėl trumpesnio nei 2 metų termino, tačiau bet kuriuo atveju jis turi būti ne trumpesnis nei 1 metai.
Taigi, parduodant naudotus automobilius ypatingai svarbu deramą dėmesį skirti jo kokybei, esamiems trūkumams bei visa tai aptarti pirkimo–pardavimo sutartyse, kad būtų neginčijamai aišku, dėl kokios kokybės automobilio pirkėjas ir pardavėjas susitarė.
Šią nutartį rasite čia.
Apžvalgas parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.