LAT nutarčių apžvalga 2021 m. spalio 4 d. – spalio 8 d.
Mokesčio nepriemoka gali būti priteisiama iš mokesčio mokėtojo (juridinio asmens) vadovo subsidiariai net ir tuo atveju, jei vadovas nepažeidė fiduciarinių pareigų, tačiau pažeidė bendrojo pobūdžio pareigas (pvz., kylančias iš Mokesčių administravimo įstatymo).
Dokumentas, esantis oficialiuoju rašytiniu įrodymu, nepraranda savo didesnės įrodomosios galios ir tuo atveju, jei tokiu dokumentu byloje remiasi dokumentą surašiusi institucija, esanti bylos šalimi.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atliko bendrovės mokestinį patikrinimą ir nustatė, kad bendrovė neteisingai deklaravo trikampės prekybos grandininius sandorius, nedeklaravo iš ES įsigytų prekių apmokestinamosios vertės, nuo jos neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo privalomo deklaruoti ir sumokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Jau kelerius metus VMI, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, vykdė priverstinį išieškojimą iš bendrovės banko sąskaitų, tačiau išieškojimas nebuvo sėkmingas. Bendrovė tapo nemokia ir bankrutavo.
VMI kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš bendrovės vadovo (Atsakovo) subsidiariai su bankrutavusia bendrove žalos atlyginimą (kurią sudaro apskaičiuota PVM suma, bauda ir delspinigiai), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – VMI ieškinį atmetė.
Kasacinis teismas konstatavo, kad tiesioginis ieškinys bendrovės vadovams ir dalyviams galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas. Vien imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas nėra pakankamas tiesioginio ieškinio bendrovės vadovui pagrindas. Kreditorius privalo pagrįsti, kad neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretų kreditorių, ir toks neteisėtumas atitinka deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų bei bendrovė dėl to nebegali atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo metu bendrovės finansinė būklė buvo gera, todėl bendrovės vadovas neturėjo fiduciarinių pareigų bendrovės kreditoriams, įskaitant ir VMI. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Atsakovo neapdairumą laikė fiduciarinių, o ne bendrojo pobūdžio pareigų pažeidimu. Vis dėlto, šiuo atveju VMI nurodomi Atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė ne fiduciarinių, o bendrojo pobūdžio pareigų pažeidimu.
Vertinant, ar šiuo atveju egzistuoja pagrindas tenkinti VMI ieškinį ir taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad dėl bendrovės laiku ir teisingai nedeklaruotų bei nesumokėtų mokesčių yra atsakingas įmonės vadovas, rėmėsi VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Šio sprendimo apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Nepaisant to, jog VMI, surašiusi patikrinimo aktą ir jį patvirtinusį sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo, yra bylos šalis (ieškovė), šie dokumentai nepraranda savo, kaip oficialiųjų rašytinių įrodymų, statuso. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, turinčiuose didesnę įrodomąją galią, nurodytas faktines aplinkybes.
Nors ir netinkamai kvalifikavęs vadovo pareigas kaip fiduciarines, pirmosios instancijos pagrįstai iš esmės teisingą sprendimą – bendrovės vadovo atsakomybė kyla už bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo.
2021 m. spalio 6 d. Nr. e3K-3-243-943/2021
Šią nutartį rasite čia.
Apžvalgas parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.
Šią nutartį komentuoja WALLESS partnerė Dr. Simona Drukteinienė:
Iki šiol formuojamoje LAT praktikoje jau buvo konstatuota, kad bendrovės vadovo deliktinė atsakomybė tiesiogiai bendrovės kreditoriui gali kilti dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo. Šiuo požiūriu priimta nutartis nėra naujiena. Tačiau iki šiol buvo aiškinama, kad tokiu atveju turi būti nustatytas kreditoriaus klaidinimas, apgaulingos informacijos teikimas ar kiti į konkretų kreditorių nukreipti nesąžiningi veiksmai, t. y. turi būti konstatuota į konkretų kreditorių nukreipta tyčia (tam tikrose aplinkybėse galimai galėtų pakakti ir didelio neatsargumo).
Bylose dėl mokesčių valstybei nesumokėjimo buvo aiškinama, kad šie delikto elementai turi būti konstatuoti baudžiamojo proceso tvarka. Šioje nutartyje pripažinta, kad nėra būtina konstatuoti bendrovės vadovo veiksmus kaip nusikalstamus. Todėl ši nutartis vertintina kaip posūkis teismų praktikoje, kuriuo stipriai išplečiamos vadovo atsakomybės ribos. Galimai tokia taisyklė suformuluota atsižvelgiant į specifinę teisinių santykių sritį – žalos reikalavo valstybė. Itin svarbu, kad ši naujai suformuota taisyklė teismų praktikoje nebūtų traktuojama per plačiai, nes vadovo tiesioginė atsakomybė kreditoriui yra išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią atsakomybė kyla tik juridiniam asmeniui.