LAT nutarčių apžvalga 2021 m. kovo 22 d. – kovo 26 d.
Bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas vykdant sutartį lemia sutartinės, o ne deliktinės atsakomybės atsiradimą.
Byloje kilo klausimas dėl užsakovei vykdant rangos sutartį padarytos žalos atlyginimo. Žala kilo, kai užsakovei priklausantis lokomotyvas susidūrė su subrangovei priklausančiu ekskavatoriumi, paliktu ant bėgių rekonstruojamame geležinkelio ruože. Įvykio metu nebuvo numatyta eismo pertrauka, todėl ekskavatorius ant bėgių buvo pažeidžiant darbų saugos reikalavimus.
Kilo klausimas, kam užsakovė (ar jos teisių perėmėja draudikė) turėtų reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo – generalinei rangovei ar subrangovei. Taip pat kilo klausimas, ar reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti reiškiamas sutartinės ar deliktinės atsakomybės pagrindu.
Žemesnės instancijos teismai nusprendė, kad atsakinga yra subrangovė deliktinės atsakomybės pagrindu.
LAT panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimus. Kolegijos vertinimu, sutartinė atsakomybė generalinei rangovei kyla ne tik pažeidus pagrindines pareigas pagal rangos sutartį. Kai vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikomas sutartinės atsakomybės prioritetas prieš deliktinę. Sutartiniuose santykiuose galioja sutarčių uždarumo principas, pagal kurį, esant sutarčių grandinei, šalys gali reikšti reikalavimus tik tai šaliai, su kuria yra susisaisčiusios sutartimi. Todėl teismas nurodė, kad užsakovė dėl pažeidimo, patenkančio į sutarties vykdymo sferą, turi kreiptis į generalinę rangovę, o ne subrangovę.
2021 m. kovo 24 d. Nr. e3K-3-44-313/2021
Šią nutartį rasite čia.
Apžvalgas parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.
Šią nutartį komentuoja WALLESS partnerė dr. Simona Drukteinienė:
LAT jau kurį laiką formuoja praktiką, kad nukentėjęs asmuo neturi pasirinkimo teisės, kuriuo pagrindu reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo savo sutartinių santykių šaliai. Jeigu šalis saisto sutartis ir vykdant sutartį padaroma žala, galima tik sutartinė kitos šalies atsakomybė nukentėjusiajam. Šioje byloje LAT patikslino, kad ir tuo atveju, kai žala padaroma pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (t. y. ne konkrečią sutartyje apibrėžtą pareigą), turi būti taikoma sutartinė atsakomybė. Ši taisyklė grindžiama suvokimu, kad sutartis įpareigoja atlikti (neatlikti) ne tik tai, kas konkrečiai joje įvardinta, bet apima ir bendrąją rūpestingumo pareigą. Byloje nagrinėtoje situacijoje kilo klausimas, ar užsakovei turėtų atsakyti žalą sukėlusi subrangovė. Analizuoti subrangovės veiksmai galėtų būti kvalifikuojami deliktu. Todėl jei, nesant sutartinių santykių, užsakovė turėtų teisę reikšti iš delikto kylantį reikalavimą subrangovei, ar užsakovės teisės nėra ribojamos nusprendžiant, kad vienintelis jai atsakingas asmuo galėtų būti tik generalinė rangovė?