LAT nutarčių apžvalga 2020 m. rugsėjo 28 d. – spalio 2 d.

Sutarties perleidimas yra vienas iš prievolės asmenų pasikeitimo būdų. Savo esme tai yra mišrus prievolės asmenų pasikeitimo būdas, kai viena sutartimi perkeliamos visos iš sutarties kylančios teisės ir pareigos, įskaitant skolą ir reikalavimo teisę. Todėl yra taikomas pagrindinis reikalavimas skolos perleidimui – kreditoriaus sutikimas, kuris turi būti aiškus, apibrėžtas ir nedviprasmiškas.

Ieškovė, šilumos ūkio vienoje Lietuvos savivaldybėje nuomininkė, sudarė susitarimą su atsakovėmis – rajono savivaldybės administracija ir akcine bendrove – dėl šilumos ūkio nuomos sutarties pasibaigimo prieš terminą. Susitarime buvo aptartos nuomos sutarties pasibaigimo prieš terminą pasekmės, įskaitant tai, kad atsakovėms yra perleidžiamos teisės ir pareigos pagal ieškovės sudarytas su trečiaisiais asmenimis sutartis dėl elektros energijos, vandens, gamtinių dujų tiekimo, kurios reikalingos šilumos ūkiui funkcionuoti.

Eksploatuodama šilumos ūkį, ieškovė buvo sudariusi su gamtinių dujų tiekėja sutartį dėl gamtinių dujų pirkimo įstatymų nustatyta tvarka iš suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Ieškovės teigimu, po šilumos ūkio nuomos sutarties pasibaigimo prieš terminą, atsakovės neįvykdė pareigos įsigyti būtinąjį gamtinių dujų kiekį iš SGD, dėl to gamtinių dujų tiekėja arbitražo teisme prisiteisė iš ieškovės įsiskolinimą už neįsigytą kiekį ir netesybas.

Ieškovė pareikalavo priteisti iš atsakovių baudą už nesąžiningą susitarimo dėl nuomos sutarties pasibaigimo prieš terminą vykdymą.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovėms buvo perleisti įsipareigojimai pagal ieškovės ir gamtinių dujų tiekėjos sutartį.

LAT konstatavo, kad yra pripažįstami šie prievolės asmenų pasikeitimo būdai:

1) pasikeitimas įstatymo pagrindu (subrogacija, arba įstatyminė cesija (lot. cessio iuris));

2) reikalavimo perleidimas sutarties pagrindu (cesija);

3) skolos perkėlimas sutarties pagrindu;

4) novacija;

5) sutarties perleidimas (angl. assignment of a contract).

Penktasis nėra reglamentuojamas CK, tačiau nėra draudžiama sudaryti susitarimą dėl sutarties perleidimo. Savo esme sutarties perleidimas yra mišrus prievolės asmenų pasikeitimo būdas, kai viena sutartimi perkeliamos visos iš sutarties kylančios teisės ir pareigos, įskaitant skolą ir reikalavimo teisę. Todėl yra taikomas pagrindinis reikalavimas skolos perleidimui – kreditoriaus sutikimas. Kreditoriaus sutikimo nebuvimas tokį susitarimą daro negaliojantį.

Įstatymas nenustato, kokia forma turi būti išreiškiamas kreditoriaus sutikimas dėl skolos perkėlimo. Jis turi būti aiškus, apibrėžtas ir nedviprasmiškas. Todėl turi būti laikomasi analogiškos akceptui taisyklės, kai tylėjimas ar neaktyvumas patys savaime negali būti prilyginti akceptui (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Todėl vien kreditoriaus informavimas apie sutarties perleidimą ar naujojo skolininko naujos sutarties sudarymas su kreditoriumi negali būti vertinami kaip aiškus ir nedviprasmiškas kreditoriaus sutikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovei susitariant su atsakovėmis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal gamtinių dujų tiekimo sutartį buvo būtinas kreditorės – gamtinių dujų tiekėjos – sutikimas. Ar jis buvo duotas, yra fakto klausimas, dėl kurio byla grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

2020 m. spalio 1 d. Nr. e3K-3-244-611/2020

Nutartį galite rasti čia.

Apžvalgą parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.