LAT nutarčių apžvalga 2020 m. lapkričio 9 d. – lapkričio 13 d.
LAT sprendė dėl Reglamento 1215/2012 ir Lugano konvencijos santykio, kai ieškinį dėl Čekijoje registruotos bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė Šveicarijoje gyvenantis ieškovas dviem ES valstybėse – Lietuvos Respublikoje ir Čekijos Respublikoje – gyvenantiems atsakovams.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva (lot. ex officio) patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių. Patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. tiek sprendžiant nacionalinio, tiek tarptautinio teismingumo klausimą. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis iš CPK 782 straipsnio nuostatų.
Gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, teismas turi nustatyti:
- Ieškinio dalyką. Jurisdikcijos klausimui išspręsti turi būti nustatyti bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys. Pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.).
- Kokia teisės aktų grupė (Europos Sąjungos, tarptautinė, nacionalinė privatinė) yra aktuali. Toliau preliminariai nustatomas konkretus teisės aktas, kurį reikėtų taikyti. Tai padarius, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – materialioji, teritorinė, asmenims ir laike.
Byloje ieškovas prašė pripažinti sandorį dėl bendrovės „BEG-Prague s. r. o.“ akcijų perleidimo apsimestiniu ir pripažinti tikruoju akcijų įgijėju ir vieninteliu akcininku ieškovo tėvą, o po šio mirties – ieškovą. Ieškovas gyveno Ženevoje, Šveicarijoje, o du atsakovai – Europos Sąjungoje: vienas – Vilniuje, Lietuvoje, o kitas – Prahoje, Čekijoje. Todėl, LAT sprendimu, byloje egzistuoja tarptautinis elementas.
Žemesnės instancijos teismai sprendė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo susijusi su bendrovės „BEG-Prague s. r. o.“ valdymo organo – Prahoje gyvenančio steigėjo ir vienintelio bendrovės kapitalo savininko bei pirmojo ir vienintelio bendrovės vadovo atsakovo visuotinio susirinkimo nutarimu dėl akcijų perleidimo kitai atsakovei. Todėl teismai rėmėsi 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Lugano konvencija) ir 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas 1215/2012) nuostatomis, įtvirtinančiomis išimtinio teismingumo taisykles. Pagal jas ginčas priskiriamas Čekijos Respublikos teismų jurisdikcijai.
Atsižvelgdama į ESTT pateiktus Reglamento 1215/2012 išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendė, kad reikalavimas dėl sandorio, kurio dalykas – akcijų perleidimas, nepatenka į išimtinę daikto buvimo vietos valstybės teismų jurisdikciją.
Spręsdamas dėl Lugano konvencijos taikymo, LAT konstatavo, kad šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo remtis Lugano konvencija. Tais atvejais, kai ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuolat gyvenantis ieškovas pareiškia reikalavimą atsakovams jų gyvenamosios Europos Sąjungos valstybės narės (šiuo atveju – Lietuvos) teisme ir
- nėra Lugano konvencijos 64 straipsnyje nurodytų pagrindų taikyti šią konvenciją,
- nėra nustatomas pagrindas taikyti išimtinės jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas Lugano konvencijos 22 straipsnyje, ar
- nėra nustatomas pagrindas taikyti prorogaciją, kaip nustatyta konvencijos 23 straipsnyje,
tokio pobūdžio ginčo sprendimas patenka į Reglamento 1215/2012 veikimo sferą. Jis turi būti nagrinėjamas valstybės narės, kurioje gyvena vienas iš atsakovų ir į kurią kreipėsi ieškovas, teisme.
2020 m. lapkričio 11 d. Nr. 3K-3-421-916/2020
Šią nutartį rasite čia.
Apžvalgą parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.