LAT nutarčių apžvalga 2020 m. kovo 16 d. – kovo 20 d.
Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino CMR konvencijos 34 straipsnio sąvoką „vienintelė sutartis“. Anot LAT, ši sąvoka apibūdina atvejus, kai užsakovas su vežėju sudaro sutartį dėl krovinio gabenimo per visą maršrutą. Jeigu faktinis vežėjas savo veiksmais prisijungia prie tokios vienintelės sutarties, jis tampa atsakingas užsakovui už bet kurioje atkarpoje atsiradusią žalą.
Ieškovas sudarė tarptautinio krovinio vežimo automobilių keliais sutartį su ekspeditoriumi, kuris vežimo paslaugas pavedė atlikti vėžėjui, pirmajam atsakovui, o šis – antrajam atsakovui. Krovinys buvo priimtas vežti ir ieškovui turėjo būti pristatytas į Ukrainą, tačiau paskutinis vežėjas atgabeno krovinį į sandėlį Kaune, čia jis buvo iškrautas, perduotas CMR važtaraštyje nenurodytam asmeniui ir prarastas. Antrasis vežėjas įrodinėjo, kad krovinį paskutine maršruto dalimi Kaunas–Vilnius gabeno kitas vežėjas.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priteisė nuostolius iš antrojo vežėjo, kurį laikė faktiniu vežėju.
Kasacinėje instancijoje buvo keliamas klausimas, ar antrasis vežėjas yra atsakingas dėl krovinio praradimo pagal CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnį:
„Jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje.“
Anot LAT, šiame straipsnyje įtvirtintą sąvoką „vienintelė sutartis“ reikia aiškinti klientą ir vežėją (vežėjus) siejančios sutarties (t. y. išorinių santykių) kontekste. Ji apibūdina atvejus, kai sutartį su vežėju sudaręs asmuo (vežimo paslaugos užsakovas) su vežėju dėl krovinio gabenimo per visą maršrutą (nuo taško A iki taško Ž) sudaro vieną sutartį ir neapima situacijų, kai vežimo paslaugos užsakovas dėl krovinio gabenimo skirtingomis to paties maršruto (nuo taško A iki taško Ž) atkarpomis sudaro skirtingas sutartis (pvz., nuo taško A iki taško K ir nuo taško K iki taško Ž). Kadangi „vienintelės sutarties“ kriterijaus taikymui būtina, kad krovinio gabenimas per visą maršrutą būtų sureguliuotas viena sutartimi, reikia nustatyti, kur yra maršruto pradžia ir pabaiga.
Šiuo atveju antrasis vežėjas priėmė krovinį, nepaisydamas duomenų dėl paskirties vietos neatitikimo važtaraštyje ir sutartiniuose dokumentuose, nepareikalavo jo pakeisti pagal pasirašyto užsakymo sąlygas, todėl minėtais savo veiksmais prisijungė prie susiklosčiusių užsakovo ir susitariančiojo vežėjo (ekspeditoriaus) bei jo pasitelkto pirmojo vežėjo sutartinių teisinių santykių. Pagal CMR konvenciją, jeigu vežėjas perduoda krovinį ne siuntėjo nurodytam gavėjui, tai prilyginama krovinio praradimui. Todėl žemesnės instancijos teismų sprendimai yra teisėti.
2020 m. kovo 16 d. Nr. e3K-7-151-421/2020
Nutartį galite rasti čia.
Apžvalgą parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.