LAT nutarčių apžvalga 2020 m. balandžio 20 d. – balandžio 24 d.

2020 05 04

Vekselio abstraktumo savybė ir jo teisinė prigimtis per se nereiškia, kad, išdavus vekselius ne kreditoriui, o jo įsiskolinimą administruojančiam asmeniui, yra automatiškai sukuriama dvigubo įsiskolinimo situacija.

Ieškovė įrodinėjo, kad turėjo finansinių sunkumų, todėl neatsiskaitė su tiekėja. Tiekėja perdavė įsiskolinimo valdymą skolų išieškojimo įmonei. Negalėdama sumokėti įsiskolinimo iš karto, ieškovė paprašė skolų išieškojimo įmonės išdėstyti skolos grąžinimą. Užtikrindama kiekvienos įmokos grąžinimą, ieškovė išdavė skolų išieškojimo įmonei vekselius, kuriuose laidavo ieškovės vadovė.

Ieškovės teigimu, tik gavusi antstolio raginimus vykdyti skolinius įsipareigojimus skolų išieškojimo įmonei, ji suprato, kad padvigubino savo skolinius įsipareigojimus, todėl pareiškė ieškinį teisme, prašydama pripažinti vekselius negaliojančiais. Ieškinio teisinis pagrindas – CK 1.90 straipsnis, nes, ieškovės teigimu, vekseliai buvo pasirašyti iš esmės suklydus dėl sandorio šalies civilinio teisinio statuso.

Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė, apeliacinės – tenkino. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės suklydimą nustatė ne dėl to, jog buvo sukurta faktinio dvigubo įsiskolinimo situacija, bet remdamasis vekselio teisine prigimtimi – kadangi ieškovės su atsakove nesiejo tiesioginiai teisiniai santykiai, ginčijamiems vekseliams atliekant prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, atsakovė negalėjo būti vekselių turėtoja. Atsakovė padavė kasacinį skundą.

LAT priminė ankstesnę praktiką, pagal kurią vekselio davėjas gali ginčyti vekselio galiojimą remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo, nes vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, o pats vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris. Todėl galimi atvejai, kad vekselį išrašiusio asmens (vekselio davėjo) veiksmai neatitinka jo vidinės valios.

LAT konstatavo, kad šioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino vekselio teisinę prigimtį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė ir jo teisinė prigimtis pati savaime nereiškia, jog išdavus ginčo vekselius automatiškai buvo sukurta dvigubo įsiskolinimo situacija ir dėl to buvo pagrindas pripažinti ieškovės suklydimą dėl atsakovės civilinio teisinio statuso. Siekiant nustatyti, ar ginčijamų vekselių išrašymu faktiškai buvo sukurta dvigubo įsiskolinimo situacija, turi būti sprendžiama įvertinant konkrečias vekselių išrašymo aplinkybes ir pirminį prievolės, kurią įtvirtino ginčijami vekseliai, atsiradimo teisinį pagrindą.

Kadangi byloje buvo nustatyta, kad atsakovė turi teisę priimti ieškovės prievolės trečiajam asmeniui (tiekėjai) įvykdymą, ginčo vekseliai atsakovei, kaip ieškovės prievolės įvykdymą priimančiam asmeniui, buvo išrašyti, siekiant užtikrinti ieškovės prievolės tiekėjai įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės atsakovei išduoti ginčo vekseliai sukūrė dvigubą įsiskolinimą. Todėl panaikintas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

2020 m. balandžio 22 d. Nr. e3K-3-107-1075/2020

Nutartį galite rasti čia.

Apžvalgą parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.

WALLESS Weekly Review

Subscribe and receive the summarized Supreme Court of Lithuania decisions in civil cases straight to your inbox, every week. Prepared by WALLESS Arbitration and Dispute Resolution team.

Please note that the review is in Lithuanian.