LAT nutarčių apžvalga 2020 m. balandžio 13 d. – balandžio 17 d.
Šalys turi galimybę sutartyje nusistatyti ne tik vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus, bet ir įspėjimo apie tokį sutarties nutraukimą terminus. Įspėjimo termino nenumačius, taikomas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų pranešimo terminas. Tačiau, atsižvelgiant į sutarties esmę, terminas gali būti ir numanomas.
Ieškovė su atsakove sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė iš atsakovės įsigijo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį. Ieškovė sumokėjo sutartyje numatytą avansą, tačiau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovė pasinaudojo sutartyje įtvirtinta teise iki antros reikalavimo kainos išmokėjimo dalies nutraukti sutartį. Apie sutarties nutraukimą ieškovė informavo atsakovę paskutinę termino sumokėti antrąją kainos dalį dieną. Atsakovė nesutiko su sutarties nutraukimu ir negrąžino ieškovei avanso.
Byloje kilo klausimas, ar ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie vienašalį sutarties nutraukimą bei ar ieškovė turėjo pakankamą pagrindą nutraukti sutartį.
LAT nusprendė, kad vienašalę sutarties nutraukimo tvarką įtvirtinantis CK 6.218 straipsnis taikytinas ne tik tuo atveju, kai sutartis vienašališkai nutraukiama CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. esant esminiam sutarties pažeidimui. Šis straipsnis taikomas ir tais atvejais, kai sutartis vienašališkai nutraukiama joje nustatytais pagrindais. Tačiau CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų įspėjimo terminas taikomas tik tais atvejais, kai kitaip neįtvirtina sutartyje. Sutarties sąlygos, įskaitant ir nustatančias pranešimo terminus, gali būti ne tik aiškiai nurodytos, bet ir numanomos.
Šiuo atveju sutartis neįvirtino pranešimo apie sutarties nutraukimą termino. Tačiau ši sąlyga buvo numanoma, nes kreditorės (ieškovės) teisė vienašališkai nutraukti sutartį buvo susieta su terminu, per kurį turėjo būti sumokėta visa perleidžiamos reikalavimo teisės kaina. Dėl to ieškovė įspėjimą apie vienašalį sutarties nutraukimą atsakovei galėjo pateikti bet kada per nurodyto termino laikotarpį, įskaitant ir paskutinę šio termino dieną. Įspėjimo terminui esant numanoma sutarties sąlyga, nėra pagrindo taikyti CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų įspėjimo terminą.
Nors vienašalis sutarties nutraukimas sutartyje nustatytais atvejais galimas ir kitai šaliai nepažeidus sutarties, tačiau tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais. Todėl teismas, spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, neturėjo apsiriboti konstatavimu, kad tokia ieškovės galimybė yra nustatyta sutartyje, o turėjo analizuoti ir vertinti, ar ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Dėl šios priežasties LAT perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinei instancijai.
2020 m. balandžio 16 d. Nr. e3K-3-100-823/2020
Nutartį galite rasti čia.
Apžvalgą parengė arbitražo ir teismų praktikos grupė.