LAT nutarčių apžvalga 2019 m. gruodžio 23 d. – gruodžio 27 d.

2020 01 06

Šalys gali susitarti skirtingus iš tų pačių teisinių santykių kylančius ginčus spręsti ne vienodais būdais ar skirtingų valstybių teismuose.

Byloje ieškovė, Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė, pareiškė ieškinį kelių sutarčių pagrindu atsakovei, Kazachstano Respublikoje registruotai bendrovei. Kilo klausimas dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti ginčą.

Lietuvos Respublika ir Kazachstano Respublika yra sudariusios sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (Tarptautinė sutartis), todėl pagal CPK 780 straipsnį, sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, turi būti vadovaujamasi šia Tarptautine sutartimi. Tarptautinės sutarties nuostatos numato, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines bylas, jeigu šios šalies teritorijoje yra bylos atsakovo juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Tarptautinėje sutartyje taip pat nustatyta, kad susitariančiųjų šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais esant raštiškam šalių susitarimui, išskyrus išimtinės kompetencijos atvejus.

Bylos šalių sudarytų sutarčių 8 dalis reglamentuoja šalių atsakomybę ir sankcijas už netinkamą sutartinių prievolių vykdymą, t. y. nustato netesybas už ieškovės įrangos pateikimo terminų pažeidimą ir atsakovės atsiskaitymo už pateiktą įrangą terminą pažeidimą. Šių sutarčių 8 dalies 8.4 punkte nustatyta, kad visi ginčai, dėl kurių šalims nepavyko susitarti, perduodami nagrinėti į teismą pagal ieškovo valstybinės registracijos vietą.

Šalių sudarytų sutarčių 11 dalies, reglamentuojančios sutarties nutraukimo tvarką, 11.4 punkte nustatyta, kad šalys turi dėti visas pastangas, siekdamos tiesioginių derybų būdu išspręsti visus nesutarimus ir ginčus dėl sutarties ar susijusius su ja. 11.5 punkte nurodoma, kad jeigu per nustatytą terminą šalys negali išspręsti ginčo, bet kuri iš šalių gali pareikalauti šio ginčo sprendimo Kazachstano Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Kazachstano Respublikos teritorijoje.

Atsakovė įrodinėjo, kad šalių ginčo teismingumui turi būti taikoma sutarčių 11.5 punkto nuostata, o jeigu būtų sprendžiama, kad sutarčių 8.4 ir 11.5 punktai nustato skirtingą jurisdikciją, turi būti taikoma jurisdikciją reglamentuojanti Tarptautinės sutarties nuostata, nes tokiu atveju laikytina, kad nėra aiškaus šalių susitarimo dėl ginčų teismingumo.

Kasacinis teismas pakartojo savo praktiką, kad šalys turi teisę ir galimybę savo sutartinius santykius, įskaitant ginčų sprendimo būdą, pačios sureguliuoti taip, kaip mano esant tinkama – jos yra laisvos pritaikyti susitarimą dėl ginčų sprendimo būdo konkretaus sandorio, sutartinių santykių schemos ar visų atitinkamų šalių teisinių santykių poreikiams. Šioje nutartyje teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad nepaisant galimos susitarimų dėl ginčų sprendimo būdų kolizijos, galimybė skirtingus iš tų pačių teisinių santykių kylančius ginčus spręsti skirtingais būdais ar skirtingų valstybių teismuose patenka į šalių valios autonomijos ribas.

LAT manymu, bylos šalių sudarytų sutarčių 8.4 ir 11.5 punktuose nustatytas skirtingas ginčų teismingumas nėra prieštaringas, jis susietas su kilusio ginčo pobūdžiu. Šioje byloje buvo nuspręsta, kad šalių ginčui taikytina sutarčių 8.4 punkto nuostata dėl bylos teismingumo, o 11.5 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

2019 m. gruodžio 23 d. Nr. e3K-3-403-611/2019

Nutartį galite rasti čia.

Apžvalgą parengė WALLESS arbitražo ir teismų praktikos grupė.

WALLESS Weekly Review

Subscribe and receive the summarized Supreme Court of Lithuania decisions in civil cases straight to your inbox, every week. Prepared by WALLESS Arbitration and Dispute Resolution team.

Please note that the review is in Lithuanian.