LAT nutarčių apžvalga 2026 m. vasario 2 d. – vasario 6 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas. Trumpai:
- Be teisinio pagrindo įgytas turtas | Išlaidos savivaldybės tarybos nariui atlyginamos tik tuo atveju, jei išlaidos susijusios su jo pareigų vykdymu
- Be teisinio pagrindo įgytas turtas | Išlaidos savivaldybės tarybos nariui atlyginamos tik tuo atveju, jei išlaidos susijusios su jo pareigų vykdymu
- Asmens neveiksnumas | Teismas negali atsisakyti priimti prašymo dėl teismo sprendimo, kurio asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo vien dėl to, kad sveikatos įstaigos pažymoje nurodyta, jog asmuo pas gydytojus nesilanko ir vaistų nevartoja
- Be teisinio pagrindo įgytas turtas | Išlaidos savivaldybės tarybos nariui atlyginamos tik tuo atveju, jei išlaidos susijusios su jo pareigų vykdymu
Išmokų dalis, kuri savivaldybės tarybos nariui kompensavo išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla, yra laikoma gauta be teisinio pagrindo.
2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu buvusiam Druskininkų savivaldybės tarybos nariui (tarybos narys) išmokėta 13 964,01 EUR dydžio tarybos nario išmoka. Visa ši suma buvo skirta tarybos nario patirtoms transporto išlaidoms kompensuoti. Prokurorė, gindama viešąjį interesą, ieškiniu prašė iš buvusio tarybos nario Druskininkų savivaldybės administracijos naudai priteisti be teisinio pagrindo įgytą 13 786,21 EUR sumą. Prokurorės skaičiavimais, būtent šioje apimtyje (13 786,21 EUR) už degalus skirtos išmokos nebuvo susijusios su tarybos nario veikla.
Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išmokų tikslas yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką. Ši išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario, veikla; lėšos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija. Taigi tam, kad savivaldybės tarybos narys įgytų teisę į išmoką, vien tik savivaldybės tarybos nario statuso nepakanka – teisinis pagrindas gauti ginčo išmokas siejamas su būtinomis sąlygomis, t. y. galėjo būti kompensuojamos tik tos išlaidos (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurios buvo patirtos vykdant savivaldybės tarybos nario veiklą ir kurių tiesiogiai nepadengė savivaldybės administracija.
Remdamasis pastaruoju teisiniu reguliavimu, LAT priėjo prie išvados, jog prokurorei byloje pakanka įrodyti, kad buvęs tarybos narys praturtėjo Druskininkų savivaldybės administracijos sąskaita, o tarybos nariui tenka pareiga pagrįsti, kad išmokas (sumas) jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su Tarybos nario veikla, kompensuoti.
Byloje nustatyta, kad pagrįstomis buvusio tarybos nario išlaidomis už degalus laikytinos buvusio tarybos nario kelionių į posėdžius savivaldybėje bei į salę susitikti su rinkėjais, vykimo į renginius, kitas institucijas degalų išlaidos, kurios iš viso sudaro 781,35 EUR. Tuo tarpu jam išmokėta 13 130,90 EUR suma buvo panaudota ne pagal tikslinę paskirtį. Dėl šios priežasties iš buvusio tarybos nario priteista 13 130,90 EUR suma (be teisinio pagrindo įgytas turtas) Druskininkų savivaldybės administracijos naudai.
2026 m. vasario 5 d. Nr. e3K-3-25-933/2026
- Be teisinio pagrindo įgytas turtas | Išlaidos savivaldybės tarybos nariui atlyginamos tik tuo atveju, jei išlaidos susijusios su jo pareigų vykdymu
Išmokų dalis, kuri savivaldybės tarybos nariui kompensavo išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla, yra laikoma gauta be teisinio pagrindo.
2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu buvusiam Prienų rajono savivaldybės tarybos nariui (tarybos narys) išmokėta 16 082,67 EUR tarybos nario išmoka. Visa ši suma buvo skirta tarybos nario patirtoms transporto išlaidoms kompensuoti. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu prašė iš buvusio tarybos nario Prienų rajono savivaldybės administracijos naudai priteisti be teisinio pagrindo įgytą 16 050,17 EUR sumą. Prokuroras nurodė, kad už degalus skirtos išmokos ne visais atvejais buvo susijusios su tarybos nario veikla.
Byloje nustatyta, kad per minėtą laikotarpį buvusiam tarybos nariui buvo kompensuotos išlaidos už trijų skirtingų rūšių degalus – benziną, dyzeliną, dujas, 26 kartus degalai pilti daugiau nei vieną kartą tą pačią dieną – 22 kartus po 2 kartus per dieną; 4 kartus po 3 kartus per dieną, nesuderinamos degalų rūšys tą pačią dieną piltos 12 kartų, nesuderinamos degalų rūšys vienu metu piltos 1 kartą, naudotų mokėjimo priemonių skaičius – 21.
Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išmokų tikslas yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką. Ši išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario, veikla; lėšos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija. Taigi tam, kad savivaldybės tarybos narys įgytų teisę į išmoką, vien tik savivaldybės tarybos nario statuso nepakanka – teisinis pagrindas gauti ginčo išmokas siejamas su būtinomis sąlygomis, t. y. galėjo būti kompensuojamos tik tos išlaidos (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurios buvo patirtos vykdant savivaldybės tarybos nario veiklą ir kurių tiesiogiai nepadengė savivaldybės administracija.
Remdamasis pastaruoju teisiniu reguliavimu, LAT priėjo prie išvados, jog prokurorui pakanka įrodyti, kad buvęs tarybos narys praturtėjo Prienų rajono savivaldybės administracijos sąskaita, o buvusiam tarybos nariui tenka pareiga pagrįsti, kad išmokas (sumas) jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti.
Byloje nustatyta, kad buvęs tarybos narys tik iš dalies įrodė išmokos išmokėjimo pagrindą. Teismai pripažino, kad buvusiam tarybos narui išmokėta 14 619,19 EUR suma buvo panaudota ne pagal tikslinę paskirtį. Todėl ši suma (14 619,19 EUR) iš buvusio tarybos nario priteista Prienų rajono savivaldybės administracijos naudai.
2026 m. vasario 5 d. Nr. e3K-3-22-403/2026
- Asmens neveiksnumas | Teismas negali atsisakyti priimti prašymo dėl teismo sprendimo, kurio asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo vien dėl to, kad sveikatos įstaigos pažymoje nurodyta, jog asmuo pas gydytojus nesilanko ir vaistų nevartoja
Teisė kreiptis į teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, yra viena iš svarbiausių suinteresuoto asmens teisių. Teismas negali atsisakyti priimti asmens prašymo dėl teismo sprendimo, kurio asmuo pripažintas neveiksniu, vien dėl to, kad sveikatos įstaigos pažymoje nurodyta, kad asmuo pas gydytojus nesilanko ir vaistų nevartoja.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama peržiūrėti ir panaikinti anksčiau priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia sprendime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei ribotai veiksnia neturtinių santykių (savitvarkos įgūdžių) srityje.
Pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos gydymąsi konkrečioje sveikatos įstaigoje ir sveikatos pagerėjimą, kuriam esant teismas galėtų spręsti dėl teismo psichiatrijos ekspertizės pareiškėjai pakartotinio skyrimo ir teismo sprendimo, kuriuo ji buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo. Pareiškėja įrodymų, pagrindžiančių tai, kad ji nuolat gydosi, vartoja vaistus ir jos sveikatos būklė gali būti vertinama iš naujo, nepateikė. Pareiškėja pateikė tik sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėja pas gydytojus nesilanko, jokių vaistų nevartoja ir nesigydo, savo būklės nevertina kritiškai. Teismas nutartimi nusprendė, kad pareiškėja iki teismo nurodyto termino pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Pareiškėja pastarąją nutartį apskundė atskiruoju skundu.
Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos pateikto atskirojo skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėja šią teismo nutartį apskundė kasacine tvarka.
Nagrinėdamas bylą, LAT iškėlė esminius klausimus – ar, teismui sprendžiant dėl pareiškimo panaikinti teismo sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje priėmimo, įrodymų, pagrindžiančių asmens sveikatos būklės pagerėjimą, nepateikimas yra trūkumas, kuris turi būti šalinamas įstatymų nustatyta tvarka, ir ar pareiškėjos pateiktų įrodymų pakankamumo vertinimas gali būti atliekamas pareiškimo priėmimo stadijoje.
Kasacinės instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja, siekdama įrodyti pareiškimu nurodomas aplinkybes, turi pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad ji pasveiko ar pagerėjo jos sveikatos būklė, dėl kurios ji gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti. Toks įrodymas paprastai būna sveikatos priežiūros įstaigos pažyma. Teismo vertinimu, šiuo atveju sveikatos priežiūros įstaigos pažymos, kurioje nurodyta, kad pareiškėja pas gydytojus nesilanko, vaistų nevartoja ir nesigydo, savo būklės nevertina kritiškai, pateikimas laikytinas pareiškimo dėl teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo trūkumo pašalinimu. Tuo tarpu tokio įrodymo pakankamumo vertinimas negali būti atliekamas pareiškimo priėmimo stadijoje dėl kelių esminių priežasčių.
Pirma, tai nesuderinama su procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto esme ir griežčiau, nei nustatyta įstatyme, apriboja pareiškėjos teisę kreiptis į teismą.
Antra, teisė kreiptis į teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, yra viena iš svarbiausių suinteresuoto asmens teisių. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje turi būti sprendžiamas vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į privataus gyvenimo apsaugą – ribojimo panaikinimo klausimas, trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas formaliai.
Trečia, pareiškėjos pareiga prie pareiškimo pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia jos pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į reikalavimo patenkinimą ar jo pagrįstumą. Išvada, ar yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį asmenį veiksniu, privalo būti daroma remiantis ne vien sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, bet byloje esančių įrodymų visuma, taip pat ir teismo posėdyje išklausius asmenį, kuris buvo pripažintas neveiksniu. Byloje asmuo gali ir nesutikti su asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateikta išvada.
Atsižvelgdamas į pastaruosius argumentus, LAT nusprendė pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
2026 m. vasario 6 d. Nr. e3K-3-14-1075/2026