LAT nutarčių apžvalga 2026 m. vasario 16 d. – vasario 20 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 2 bylas. Trumpai:
- Darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimas | Darbo užmokesčio sumažinimas ir atleidimas už pravaikštas: darbuotojo pasyvumas reiškia sutikimą, procedūrinė darbdavio klaida savaime neatleidimo nepaneigia.
- Negatorinis ar vindikacinis ieškinys / Statybos padarinių šalinimas | Nedideli statybos pažeidimai automatiškai nesukelia statinio ar jo dalių šalinimo pareigos; negatoriniam ieškiniui būtinas įrodytas realus teisių suvaržymas, vertinamas atskirai kiekvieno pažeidimo atžvilgiu; teismai gali parinkti kitą nei ieškinyje nurodytą gynimo būdą, tačiau tik laikydamiesi proceso garantijų ir iš anksto aptarę tai su šalimis.
- Darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimas | Darbo užmokesčio sumažinimas ir atleidimas už pravaikštas: darbuotojo pasyvumas reiškia sutikimą, procedūrinė darbdavio klaida savaime neatleidimo nepaneigia.
Šią LAT nutartį komentuoja WALLESS vyresnioji teisininkė Giedrė Cesiulytė-Meginė.
Ar darbdavys turi teisę vienašališkai sumažinti darbuotojo darbo užmokestį? Ar atleidimo dėl kaltės procedūros pažeidimas savaime gali lemti, kad atleidimas dėl kaltės neteisėtas? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą byloje, kurioje susipynė du aktualūs darbo teisės klausimai. Juos komentuoja WALLESS vyresnioji teisininkė Giedrė Cesiulytė-Meginė.
Darbdavio ir darbuotojo ginčas kilo dėl sumažinto darbo užmokesčio ir atleidimo už pravaikštas teisėtumo. Darbuotojas norėjo nutraukti darbo sutartį, teigdamas, kad jam neišmokamas visas atlyginimas. Darbdavys su tuo nesutiko ir nurodė, kad nepriemokos nėra. Vėliau darbuotojas beveik du mėnesius neatvyko į darbą ir buvo atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
LAT konstatavo, kad darbdavys veikė teisėtai ir paliko galioti apeliacinės instancijos sprendimą, kuriuo pripažinta, kad su darbuotoju buvo visiškai atsiskaityta. Teismas išaiškino, kad nors darbo užmokestis paprastai gali būti keičiamas tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, darbuotojas privalo laiku ginti savo teises. Jei per tris mėnesius jis neginčija sumažinto atlyginimo, laikoma, kad sutiko dirbti pakeistomis sąlygomis. Darbuotojo pareiškimas nutraukti sutartį buvo nepagrįstas, darbo santykiai nepasibaigė, o jis ir toliau turėjo pareigą dirbti.
LAT pabrėžė, kad šiurkščiam pažeidimui konstatuoti nebūtina, jog darbdavys patirtų tiesioginių nuostolių – pakanka ir to, kad dėl darbuotojo elgesio prarandamas pasitikėjimas. Šiuo atveju beveik du mėnesius trunkantis neatvykimas į darbą pagrįstai lėmė pasitikėjimo praradimą, o atleidimas pripažintas proporcinga priemone.
Byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl atleidimo dėl kaltės procedūros teisėtumo – ar darbdavys turėjo dar kartą reikalauti darbuotojo pasiaiškinimo. Nustatyta, kad toks reikalavimas buvo pateiktas, tačiau darbuotojas atsisakė teikti paaiškinimą, teigdamas, kad jo su darbdaviu nebesieja darbo santykiai. Teismas pažymėjo, kad tokiomis aplinkybėmis darbdavys neprivalėjo nuolat kartoti reikalavimo, o net ir formalūs procedūros trūkumai savaime nereiškia, jog atleidimas dėl kaltės neteisėtas, jei šiurkštus darbo pareigų pažeidimas nustatytas.
Darbuotojui per 3 mėnesius neginant savo teisių dėl sumažinto darbo užmokesčio, laikoma, kad jis sutiko dirbti pakeistomis sąlygomis (DK 45 straipsnio 3 dalis). Nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, vien tik rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti atleidimą neteisėtu. Darbuotojo pasyvumas ginantis nuo darbo užmokesčio mažinimo reiškia sutikimą dirbti pakeistomis sąlygomis. Įrodžius šiurkštų pareigų pažeidimą, rašytinio paaiškinimo nepareikalavimas savaime nėra pakankamas pripažinti atleidimą neteisėtu.
Darbuotojas dirbo neatsakingai, nepildė ataskaitų, neišdirbdavo nustatyto darbo laiko, ne kartą neatvyko į darbą be išankstinio pranešimo. Darbdavys pranešė darbuotojui, kad ketina nutraukti darbo sutartį. Darbuotojas įtikinėjo, kad darbo rezultatai pagerės, o tam, kad įmonė neturėtų didelių išlaidų, sutiko, jog jam būtų sumažintas darbo užmokestis. Pagal susitarimą darbuotojui buvo nuosekliai mažinamas darbo užmokestis.
Darbuotojas paprašė nutraukti darbo sutartį DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kai darbdavys nemoka viso darbo užmokesčio daugiau nei 2 mėnesius iš eilės. Darbdavys atsisakė nutraukti sutartį šiuo pagrindu ir nutraukė darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (pravaikštų).
Dėl darbo užmokesčio sumažinimo
LAT išaiškino, kad jei darbuotojas nėra aktyvus ir be pateisinamos priežasties negina savo galimų pažeistų teisių dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, pagal DK 45 str. 3 d. laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis.
Dėl darbo sutarties nutraukimo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo
Byloje nustatyta, kad iki pat atleidimo iš darbo dienos darbuotojui buvo žymimos pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties. LAT konstatavo, kad atsakovo neatvykimas į darbą beveik 2 mėnesius sudarė darbo pareigų pažeidimą, o darbdavio prarastas pasitikėjimas darbuotoju yra pakankamas pagrindas, leidžiantis atleidimą iš darbo pripažinti proporcinga priemone. Darbuotojo darbo pareigų pažeidimai parodė jo nesiskaitymą su darbdavio interesais.
Pagal LAT, kai nustatoma, jog buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, DK 58 str. 4 d. įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.
2026 m. vasario 19 d. Nr. e3K-3-10-684/2026
- Negatorinis ar vindikacinis ieškinys / Statybos padarinių šalinimas | Nedideli statybos pažeidimai automatiškai nesukelia statinio ar jo dalių šalinimo pareigos; negatoriniam ieškiniui būtinas įrodytas realus teisių suvaržymas, vertinamas atskirai kiekvieno pažeidimo atžvilgiu; teismai gali parinkti kitą nei ieškinyje nurodytą gynimo būdą, tačiau tik laikydamiesi proceso garantijų ir iš anksto aptarę tai su šalimis.
Byloje kilo ginčas tarp gretimų nekilnojamojo turto savininkų dėl statybos darbų, kai naujai statomo statinio elementai galimai pažeidė kaimyninio sklypo savininkų teises ir ribojo naudojimąsi jų turtu. LAT pasisakė dėl vindikacinio ir negatorinio ieškinių atribojimo bei statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo teisinio kvalifikavimo.
Nagrinėdamas bylą, LAT pateikė toliau minimus esminius išaiškinimus.
Faktinėms situacijoms, kai sklypo savininkas nepraranda faktinio sklypo valdymo, bet jo naudojimasis juo yra trikdomas, taikomas negatorinis (o ne vindikacinis) ieškinys. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, jog ginčas gali turėti mišrų teisinį pagrindą, kai savininko teisių gynimas derinamas su reikalavimais dėl statybos pažeidimų padarinių šalinimo.
Sprendžiant dėl statinio ar jo dalių šalinimo, kai statinio elementai minimaliai įsiterpia į kitą sklypą, LAT išaiškino, jog vien toks įsiterpimo faktas savaime nesudaro pagrindo statinį nugriauti. Tokiais atvejais turi būti vertinamas realus poveikis sklypo savininko teisėms, o taikoma gynybos priemonė turi būti proporcinga konstatuotam pažeidimui. LAT taip pat patvirtino, kad matavimų paklaida gali būti taikoma vertinant statinių išdėstymą net tada, kai žemės sklypų kadastro duomenys jau yra įregistruoti viešame registre.
Galiausiai LAT patvirtino principą, kad teismas gali taikyti kitą nei ieškinyje nurodytą teisių gynimo būdą, jei jis yra proporcingas ir veiksmingas, tačiau privalo šį klausimą iš anksto aptarti su bylos šalimis ir užtikrinti jų procesines garantijas. Šio reikalavimo nesilaikymas yra savarankiškas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
2026 m. vasario 19 d. Nr. e3K-3-11-943/2026