LAT nutarčių apžvalga 2026 m. kovo 16 d. – kovo 20 d.

Paveldėjimo bylose riba tarp teisėto testamento ginčijimo ir nepagrįsto kišimosi į testatoriaus valią – itin siaura. Kada testamentas gali būti nuginčytas, o kada tokie ginčai laikytini nepagrįstais?

Testamentas nėra formalus dokumentas – tai paskutinės testatoriaus valios išraiška, kuriai teisė suteikia ypatingą apsaugą. Nutartyje aiškiai pažymėta, kad testamentas gali būti ginčijamas tik išimtiniais atvejais ir tik tų asmenų, kuriems toks ginčas sukeltų realius paveldėjimo teisinius padarinius. Įstatyme įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada, pripažinus negaliojančiu vėlesnį testamentą, ankstesnis testamentas tampa galiojantis, ir šis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai. Todėl situacijose, kai net ir nuginčijus testamentą asmuo neįgytų paveldėjimo teisės, toks ginčas laikytinas nepagrįstu, o teismo procesas – negalimu.

LAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai, pripažinus negaliojančiu vėlesnį testamentą, ankstesnis testamentas tampa galiojantis (CK 5.17 straipsnio 2 dalis). Ši taisyklė yra imperatyvi ir negali būti paneigta reiškiant reikalavimą pripažinti vėlesnį testamentą negaliojančiu kitais, šiame straipsnyje nenustatytais, pagrindais bei kartu siekiant teismo tvarka pripažinti galiojančiu ankstesnį testamentą.

Nagrinėtoje byloje ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais testamentus, kuriais visas palikėjų turtas buvo paliktas atsakovei, bei pripažinti galiojančiu anksčiau sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo turtas buvo paliktas ieškovei. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad toks ieškinys apskritai nenagrinėtinas teisme, panaikino sprendimą ir bylą nutraukė.

Kasacinis teismas akcentavo, kad įstatyme įtvirtintas ribotas asmenų, galinčių ginčyti testamentą, ratas – tokį ieškinį gali pareikšti tik tie įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. Be to, pripažinus testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, ankstesnis testamentas pagal įstatymą netampa galiojantis, o paveldėjimas vyksta pagal įstatymą. Kadangi ieškovė nepatenka į įpėdinių pagal įstatymą ratą, net ir patenkinus jos reikalavimus ji neįgytų teisės paveldėti, todėl neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti testamentus, o jos ieškinys laikytinas nenagrinėtinu.

Ši nutartis yra reikšminga tuo, kad dar kartą aiškiai pabrėžia testatoriaus valios prioriteto ir stabilumo principą paveldėjimo teisėje – testamentas gali būti ginčijamas tik išimtiniais atvejais ir tik tų asmenų, kuriems tokio ginčo rezultatas sukeltų realius paveldėjimo teisinius padarinius, taip užkertant kelią formaliems ar spekuliatyviems ginčams dėl palikimo.

LAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad teisę ginčyti testamentą turi tik tie asmenys, kurie, pripažinus jį negaliojančiu, realiai įgytų teisę paveldėti. Jei vėlesnis testamentas ginčijamas tuo pagrindu, kad testatorius dėl savo psichinės būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), ankstesnis testamentas neatgyja, todėl asmuo, kuris nepaveldėtų nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, neturi teisės reikšti tokio ieškinio, o byla nutraukiama.

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais testamentus, kuriais visas palikėjų turtas buvo paliktas atsakovei, ir pripažinti galiojančiu šių asmenų anksčiau sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo turtas buvo paliktas ieškovei. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė neturi teisės ginčyti vėlesnių testamentų, nes nepatenka į CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų ratą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukė.

LAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad teisę ginčyti testamentą turi tik tie asmenys, kurie, pripažinus jį negaliojančiu, įgytų paveldėjimo teisę, t. y. kurių reikalavimas sukeltų materialinius teisinius padarinius. Kartu teismas pabrėžė, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatytas atvejų, kai negaliojančiu pripažinus vėlesnį testamentą atgyja ankstesnis testamentas, sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Todėl kai vėlesnis testamentas ginčijamas CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. teigiant, kad testamentą sudaręs asmuo dėl savo psichinės būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojantis, o nesant teisinio suinteresuotumo ieškinys nenagrinėtinas ir byla nutraukiama.

2026 m. kovo 17 d. Nr. e3K-7-38-943/2026

Skaitykite daugiau

• Nepriklausoma garantija | Užsakovo reikalavimas išmokėti garantiją negali būti savarankiško ieškinio dalyku

Kasacinis teismas pakeitė ankstesnę praktiką ir išaiškino, kad reikalavimas išmokėti garantiją yra procedūrinė priemonė, kuria subjektas naudojasi įgyvendindamas iš garantijos kylančią teisę, todėl jis negali būti ginčijamas savarankišku ieškiniu.

Ginčas kilo dėl to, kad užsakovui pareikalavus iš garanto išmokėti garantijoje nurodytą sumą, rangovas su tuo nesutiko ir kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti šį reikalavimą nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu.

LAT pabrėžė, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

Nagrinėjamoje byloje užsakovas savo reikalavimą grindė garantija, o reikalavimas išmokėti garantijos sumą yra reikalavimas garantui vykdyti garantijos sutartimi prisiimtą prievolę. Toks reikalavimas nelaikomas vienašaliu sandoriu, nes juo nesukuriamos naujos teisės ar pareigos, o tik įgyvendinamos jau anksčiau atsiradusios teisės.
Kasacinis teismas pakartojo, kad, esant nepriklausomai garantijai (garantijai pagal pirmą pareikalavimą), garantas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, vertina garantijos vykdymo sąlygas, bet ne pagrindinės prievolės įvykdymą ar neįvykdymą.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti ankstesnę praktiką, pagal kurią kreditoriaus reikalavimas garantui išmokėti garantijoje nurodytą sumą galėjo būti laikomas savarankišku ieškinio dalyku. Teismas pabrėžė, kad leidimas teismine tvarka užkirsti kelią garantijos turėtojui įgyvendinti iš garantijos kylančias teises paneigtų garantijos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, esmę – užtikrinti kreditoriaus interesų apsaugą tuo atveju, jei skolininkas prievolės neįvykdytų ar ją įvykdytų netinkamai.

2026 m. kovo 17 d. Nr. e3K-7-35-421/2026

Skaitykite daugiau

• Proceso atnaujinimas | Jei teismas jau vertino dokumentų įteikimo pažeidimo argumentus sprendimo už akių peržiūros metu, tais pačiais argumentais proceso atnaujinti nebegalima

Pareiškėjui buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo priteistas 47 600 Eur žalos atlyginimas – tuo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę Suomijoje ir apie procesą sužinojo vėliau. Pareiškėjas pirmiausia siekė sprendimo už akių peržiūros, remdamasis netinkamu procesinių dokumentų įteikimu, tačiau teismai šį prašymą atmetė, konstatuodami, kad įteikimo tvarka nebuvo pažeista. Vėliau pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą tais pačiais argumentais, tačiau teismai atsisakė tai daryti.

LAT išaiškino, kad jeigu argumentai dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo jau buvo vertinti sprendimo už akių peržiūros procese, tais pačiais argumentais proceso atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nebegalima, nes tai reikštų pakartotinę jau išspręsto procesinio klausimo peržiūrą. Teismas pabrėžė, kad proceso atnaujinimas yra išimtinis instrumentas, skirtas esminėms klaidoms taisyti, o ne galimybė pakartotinai kelti tuos pačius klausimus. Todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas kaip nepagrįstas.

2026 m. kovo 16 d. Nr. e3K-3-44-1249/2026

Skaitykite daugiau

• Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas | Perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, nuosavybės teisė pereina nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento

Byloje buvo sprendžiama, ar teismui pripažinus pirmenybės teisės pažeidimą ir perkėlus ieškovams pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, šio sandorio teisiniai padariniai atsiranda nuo sutarties sudarymo, ar nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad pirmenybės teisės turėtojas, kuriam perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos, perima pirminio pirkėjo teisinę padėtį tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos sutartyje, o teismo sprendimas dėl teisių ir pareigų perkėlimo, jeigu nenustatyta kitaip, turi retroaktyvią galią. Todėl nuosavybės teisė į turtą pereina nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Dėl to asmuo, kurio teisės ir pareigos buvo perkeltos kitam, nelaikomas teisėtai įgijusiu nuosavybės teisę ir negali teisėtai išnuomoti tokio turto; tokia nuomos sutartis pripažįstama niekine ir negaliojančia ab initio.

2026 m. kovo 16 d. Nr. e3K-3-48-943/2026

Skaitykite daugiau

• Proceso atnaujinimas | Kai EŽTT konstatuoja, kad teismai pažeidė asmens teisę kreiptis į teismą, procesas atnaujintinas visoje byloje – net toje dalyje, kurioje ieškinys buvo grąžintas – jeigu dalinis atnaujinimas neleistų teismui iš naujo įvertinti visų ieškinio reikalavimų kartu

LAT pažymėjo, kad teismo nutartis, kuria ieškinys grąžintas ieškovui dėl to, kad per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai, paprastai neužkerta kelio kreiptis į teismą iš naujo, todėl tokios bylos dalies proceso atnaujinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtinės aplinkybės gali būti konstatuotos tada, kai neatnaujinus proceso ir toje bylos dalyje nebūtų galima iš naujo įvertinti visų pareiškėjo reikalavimų kaip visumos. Todėl jeigu EŽTT konstatuoja, kad nacionaliniai teismai netinkamai suskaidė pareiškėjo reikalavimus ir dėl to neužtikrino veiksmingos teisminės gynybos, procesas gali būti atnaujinamas ne tik dėl tos bylos dalies, kurioje ieškinį buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną, bet ir dėl tos dalies, kurioje ieškinys buvo grąžintas dėl nepašalintų trūkumų.

Kasacinis teismas taip pat pakartojo, kad proceso atnaujinimo paskirtis yra pašalinti po EŽTT sprendimo išlikusius Konvencijos pažeidimo padarinius. Dėl to proceso atnaujinimas nėra automatiška EŽTT sprendimo pasekmė – kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar neatnaujinus proceso asmuo patirtų tokių neigiamų padarinių, kurių nebūtų galima pašalinti kitu būdu.

2026 m. kovo 16 d. Nr. e3K-3-103-823/2026

Skaitykite daugiau

• Vykdymo procesas | Antstolis negali išieškoti baudos už neturtinio pobūdžio įsipareigojimo nevykdymą, kol jo nėra konstatavęs teismas

Teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis įpareigojo kiekvieną iš tėvų raštu informuoti kitą apie vaiko gyvenamosios ar buvimo vietos pasikeitimą per nustatytą terminą. Sutartyje taip pat buvo nustatyta, kad už šios pareigos nevykdymą gali būti skiriama bauda už kiekvieną pradelstą dieną.

Vienas iš tėvų kreipėsi į antstolę, teigdamas, kad kita šalis šios pareigos nevykdė, ir nurodė, kokio dydžio baudą laiko mokėtina. Remdamasi vien šiuo pareiškimu, antstolė priėmė vykdomąjį raštą vykdyti ir pradėjo išieškojimą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad antstolė taip elgtis negalėjo. Teismo sprendimu nebuvo priteista konkreti pinigų suma ir nebuvo konstatuota, kad pareiga iš tiesų buvo pažeista. Pirmiausia antstolis turėjo nustatyti, ar pareiga iš tikrųjų nebuvo įvykdyta, surašyti atitinkamą aktą, o tada kreiptis į teismą. Tik teismas gali nuspręsti, ar pažeidimas buvo, ir ar turi būti skiriama bauda. Todėl antstolė, pradėjusi pinigų išieškojimą vien pagal kitos šalies teiginius, veikė neteisėtai.

2026 m. kovo 18 d. Nr. 3K-3-54-469/2026

Skaitykite daugiau