LAT nutarčių apžvalga 2026 m. gegužės 11 d. – gegužės 15 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 4 bylas. Trumpai:
- Išieškojimas | Skolos sumokėjimas į antstolio depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu ir nutraukia palūkanų skaičiavimą
- Rangos sutartis | Rangos sutarties kainos perskaičiavimas (indeksavimas) vėluojant atlikti darbus
- Neteisėta statyba | Privatus statytojas neatsako už neteisėto statybos leidimo pasekmes, jei neįrodyta, kad žinojo arba turėjo žinoti apie institucijų neteisėtus veiksmus
- ES institucijų deliktinė atsakomybė | Ieškinys Europos Sąjungai dėl Europos prokuratūros veiksmų nagrinėtinas tik ESTT, o ne Lietuvos teisme
- Išieškojimas | Skolos sumokėjimas į antstolio depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu ir nutraukia palūkanų skaičiavimą
Kasacinis teismas sprendė ginčą, kuris kilo po to, kai skolininkė sumokėjo visą skolą ir susikaupusias palūkanas į antstolės depozitinę sąskaitą. Pervedimo metu galiojusios laikinosios apsaugos priemonės buvo sustabdžiusios palūkanų išieškojimą, todėl šios lėšos liko depozitinėje sąskaitoje. Pasibaigus šioms priemonėms, antstolė papildomai apskaičiavo palūkanas už visą laikotarpį, kai lėšos buvo deponuotos. Byloje kilo klausimas, ar pinigų sumokėjimas į depozitinę sąskaitą, jų neišmokėjus kreditoriui, sustabdo palūkanų skaičiavimą.
LAT nurodė, kad skolininkui pervedus visą sumą į depozitinę sąskaitą, prievolė laikoma tinkamai įvykdyta. LAT taip pat atskyrė dvi skirtingas kategorijas: kada lėšos tampa išieškotojos nuosavybe ir kada prievolė laikoma tinkamai įvykdyta – šių sąvokų negalima tapatinti. Laikinosios apsaugos priemonės draudė antstolei vykdyti palūkanų išieškojimą, tačiau nedraudė skolininkei įvykdyti visos prievolės. Todėl šių priemonių galiojimas neturėjo reikšmės sprendžiant, ar prievolė buvo įvykdyta tinkamai. Prievolė buvo tinkamai įvykdyta sumokėjimo į depozitinę sąskaitą momentu, todėl nuo to momento palūkanos nebeturėjo būti skaičiuojamos.
2026 m. gegužės 12 d. Nr. e3K-3-71-1249/2026
- Rangos sutartis | Rangos sutarties kainos perskaičiavimas (indeksavimas) vėluojant atlikti darbus
Byloje kilo ginčas dėl to, kaip turi būti perskaičiuojama rangos sutarties kaina, kai rangos darbai nėra užbaigiami per rangos sutartyje nustatytą terminą.
Kasacinis teismas konstatavo, kad, nesant aiškiai išreikštos šalių valios dėl sutarties sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal įprastinę tokių sutartinių santykių praktiką: turi būti atsižvelgiama į sutarties esmę, tikslą bei sudarymo aplinkybes. Kuo labiau sutarties sąlyga yra nutolusi nuo įprastinės tokių santykių praktikos, tuo aiškiau ji turi būti įtvirtinta sutartyje; išimtį iš bendrųjų taisyklių nustatanti sutarties sąlyga negali būti nustatyta nutylėjimu.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad statybos rangos santykių praktikoje rangovas yra atsakingas už sutartyje nustatytų darbų terminų laikymąsi ir prisiima šios sutartinės pareigos pažeidimo riziką – jam kilsiančias neigiamas pasekmes. Kainos indeksavimas (didinimas) net ir rangovui pažeidus terminus paneigtų sutartyje nustatytų netesybų efektą – užsakovas faktiškai padengtų rangovo mokėtinas netesybas, o rangovai nebeturėtų paskatų darbus vykdyti nustatytais terminais.
LAT pažymėjo, kad contra proferentem taisyklė (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai) turi būti taikoma atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisyklių visumą ir negali būti taikoma prioritetiškai prieš kitus aiškinimo metodus. Ši taisyklė negali būti aiškinama taip, kad viešojo pirkimo būdu sudarytos sutartys visais atvejais turi būti aiškinamos tiekėjo naudai.
2026 m. gegužės 13 d. Nr. e3K-3-90-469-2026
- Neteisėta statyba | Privatus statytojas neatsako už neteisėto statybos leidimo pasekmes, jei neįrodyta, kad žinojo arba turėjo žinoti apie institucijų neteisėtus veiksmus
Byloje kilo ginčas dėl viešojo intereso gynimo, kai valstybinė žemė, perduota patikėjimo teise aerodromo infrastruktūros tikslams, buvo išnuomota ir panaudota sporto statiniams statyti. LAT pasisakė dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų paskirstymo tarp statytojo ir viešojo administravimo subjekto, išdavusio neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą.
Remdamasis EŽTT praktika, Kasacinis teismas išaiškino, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami kalto asmens lėšomis, o esant kelių asmenų kaltei – proporcingai jų kaltės laipsniui. Privataus asmens kaltė gali būti konstatuota tik nustačius, kad jis žinojo arba turėjo žinoti apie valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą. Tokios kaltės įrodymu galėtų būti aiškus teisės aktų reguliavimas, privataus asmens veiksmai ginčijamo akto priėmimo procese ar neteisėti susitarimai su valdžios atstovais. Vien galimybės susipažinti su viešai paskelbtais teisės aktais nepakanka – teisės aktų laikymąsi pirmiausia privalo užtikrinti kompetentinga institucija.
Kadangi byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių statytojo žinojimą arba pareigą žinoti apie statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą, LAT pakeitė apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaidų paskirstymo. Teismas įpareigojo statytoją pašalinti statinius ir atkurti žemės sklypo pradinę padėtį, tačiau su tuo susijusių išlaidų naštą priskyrė viešojo administravimo subjektui.
2026 m. gegužės 13 d. Nr. e3K-3-88-1120/2026
- ES institucijų deliktinė atsakomybė | Ieškinys Europos Sąjungai dėl Europos prokuratūros veiksmų nagrinėtinas tik ESTT, o ne Lietuvos teisme
Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kurią ieškovas kildino iš ikiteisminio tyrimo metu patirto neteisėto sulaikymo. Reikalavimas solidariai pareikštas tiek Lietuvos valstybei, tiek Europos Sąjungai.
Pagrindinis teisinis klausimas – ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškinį prieš ES dėl Europos deleguotojo prokuroro veiksmų. LAT nurodė, kad ES pirminė teisė aiškiai priskiria ginčus dėl Europos prokuratūros deliktinės atsakomybės išimtinei ESTT kompetencijai. Nacionalinis teismas tokios kompetencijos neturi. Tai, kad ieškinys pareikštas dviem atsakovams solidariai, nesudaro pagrindo ieškinį dėl Europos prokuratūros veiksmų nagrinėti nacionaliniame Lietuvos teisme. Kasacinis teismas panaikino abiejų žemesnių instancijų nutartis ir ieškinio dalį dėl reikalavimo Europos Sąjungai paliko nenagrinėtą.
2026 m. gegužės 13 d. Nr. e3K-3-81-611/2026