LAT nutarčių apžvalga 2025 m. vasario 24 d. – vasario 28 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 7 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
LAT priminė, kad skolininko sudaryti sandoriai gali pažeisti kreditorių teises ne tik sukeldami jo bendrą nemokumą, bet ir sumažindami turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę. Be to, kasacinis teismas pabrėžė, kad nesąžiningumo prezumpcija taikoma tais atvejais, kai turtas parduodamas gerokai mažesne nei rinkos kaina. Šiuo atveju nustatyta, kad turto kaina buvo 8 kartus mažesnė už jo rinkos vertę, todėl trečiasis asmuo, sudaręs sandorį su skolininku, buvo pripažintas nesąžiningu.
2025 m. vasario 27 d. Nr. e3K-3-41-684/2025
LAT išnagrinėjo bylą, kurioje ieškovas fizinis asmuo ir viešoji įstaiga „Laisvės TV“ kreipėsi dėl atsakovo Seimo nario R. Ž. paskleistos informacijos socialiniame tinkle „Facebook“, susijusios su pinigų, surinktų ieškovų organizuotos paramos Ukrainai akcijos metu, panaudojimu. Ieškovų teigimu, paskleista informacija neatitinka tikrovės ir žemina jų garbę bei orumą / dalykinę reputaciją.
LAT sutiko su žemesnės instancijos teismų vertinimu, kad keliuose atsakovo įrašuose paskleisti teiginiai yra žinia, kuri neatitinka tiesos kriterijaus ir žemina ieškovų garbę ir orumą / dalykinę reputaciją.
LAT konstatavo, kad, vertindami vieną įrašą, teismai iš dalies nukrypo nuo praktikos dėl sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ atribojimo. Šiame įraše paskelbti teiginiai kvalifikuotini kaip nuomonė, o ne kaip žinia, todėl netaikytinas specifinis teisių gynimo būdas – tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimas teismo tvarka. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir turi ribas, ypač kai ji pažeidžia kitų asmenų teises, tokias kaip garbė ir orumas. Atsakovas, būdamas Seimo narys, turėjo didesnę atsakomybę dėl savo pasisakymų internete, nes jie gali daryti įtaką visuomenei. Nors atsakovas siekė inicijuoti visuotinės svarbos viešą diskusiją, jis peržengė saviraiškos laisvės ribas pasirinkdamas raiškos formą (kalbą), kupiną nepagrįstos polemikos ir insinuacijų, diskredituojančių ieškovą fizinį asmenį. Sprendžiant dėl šiuo įrašu padaryto pažeidimo pasekmių, ieškovo teisės apginamos teismo sprendimu pripažinus atsakovą padarius šį pažeidimą.
Nagrinėdamas atsakovo kasacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, LAT pripažino, kad ieškovams buvo padaryta neturtinė žala. LAT nusprendė, kad žemesnės instancijos teismų priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovui fiziniam asmeniui bei 1000 Eur „Laisvės TV“ yra tinkamo dydžio, atsižvelgiant į paskleistos informacijos pobūdį ir mastą.
2025 m. vasario 27 d. Nr. e3K-7-4-403/2025
Byloje buvo sprendžiama dėl preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo konkliudentiniais veiksmais ir civilinės atsakomybės taikymo būsimai pirkėjai (ieškovei) dėl savavališkos statybos darbų.
Ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės netesybas dėl pagrindinės būsto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo bei nuostolius, viršijančius netesybų sumą. Ieškovė teigė, kad nuotolius sudaro jos patirtos išlaidos už projektavimo paslaugas ir statybos darbus. Atsakovė priešieškiniu reikalavo priteisti nuostolius, patirtus dėl ieškovės atliktų savavališkų rekonstrukcijos darbų. Žemesnės instancijos teismai ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės netesybas, o atsakovės priešieškinį atmetė.
Išnagrinėjęs atsakovės kasacinį skundą, LAT pabrėžė, kad teismai turi vertinti, ar šalių elgesys išreiškė aiškų ir nedviprasmišką ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, leidžiant ieškovei pradėti siekiamo įsigyti būsto rekonstrukcijos darbus. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad atsakovė leido ieškovei atlikti statybos darbus, todėl konkliudentiniais veiksmais buvo pakeistos preliminariosios sutarties sąlygos. Teismas pažymėjo, kad savavališka statyba, atlikta be statybą leidžiančių dokumentų, yra viešosios teisės pažeidimas, tačiau tai neturi įtakos šalių tarpusavio santykiams, jei darbai buvo atlikti esant atsakovės sutikimui. Todėl ieškovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė už šiuos veiksmus.
2025 m. vasario 27 d. Nr. e3K-3-48-611/2025
LAT priminė, kad prevencinio ieškinio institutas yra skirtas uždrausti atlikti veiksmus, kurie sukeltų realią žalos padarymo ateityje grėsmę, ir taikytinas, kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė, arba kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos dar bus padaryta.
Ieškovė pateikė prevencinį ieškinį, prašydama uždrausti atsakovei sustabdyti jos valdomos vandens siurblinės darbą, nes tai sukeltų realią žalos grėsmę dėl galimo teritorijų užliejimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovui, reiškiančiam prevencinį ieškinį, kyla pareiga inter alia įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Šiuo atveju reikia vertinti, ar būsimas atsakovės siurblinės veiklos sustabdymas yra neteisėtas veiksmas, keliantis realų žalos pavojų. Teisėjų kolegija priminė, kad neteisėti veiksmai – tai veiksmai, kurie neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų. Todėl pareiga atsakovei tęsti siurblinės veiklą galėtų kilti, jei ji yra teisinė arba siurblinė yra funkciškai susijusi su hidroelektrine. Šalims nesutariant dėl siurblinės funkcinio ryšio su hidroelektrine ir esant pakankamai duomenų spręsti šį klausimą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą pirmosios instancijos teismui.
LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
2025 m. vasario 27 d. Nr. e3K-3-37-1120/2025
LAT išnagrinėjo bylą, kurioje ieškovė siekė nustatyti jai priklausančio žemės sklypo ribas ir pripažinti negaliojančiais administracinius aktus bei sandorius, susijusius su gretimu žemės sklypu. Išnagrinėjęs klausimą, ar žemesnės instancijos teismai pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl administracinio akto ir jo priedo dalių panaikinimo, kai ieškovė praleido ABTĮ nustatytą terminą šiam aktui ginčyti ir neprašė jo atnaujinti, LAT patvirtino žemesnės instancijos teismų sprendimus. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį ieškovė privalėjo per vieną mėnesį nuo administracinio akto gavimo dienos pareikšti reikalavimą jį panaikinti. Be to, pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį yra nustatytas dešimties metų naikinamasis terminas. Ieškovė praleido abu šiuos terminus ir neprašė jų atnaujinti. Todėl LAT priėjo prie išvados, kad žemesnės instancijos teismai teisėtai nutraukė bylos dalį dėl administracinio akto ir jo priedo dalių panaikinimo.
Tačiau žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl kitų ieškovės reikalavimų – pirkimo–pardavimo sutarties, perdavimo–priėmimo akto, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, nusprendę, kad šie reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti administracinį aktą. Teismai turėjo įvertinti, ar šių reikalavimų patenkinimas gali turėti teisinių padarinių ieškovei. LAT taip pat konstatavo, kad žemės sklypo planas nėra administracinis aktas, todėl jam netaikomi ABTĮ terminai ginčyti administracinius aktus. Teismai nepagrįstai pritaikė administraciniams aktams taikomą terminą ir nutraukė šią bylos dalį. Todėl bylą šioje dalyje LAT grąžino nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
2025 m. vasario 27 d. Nr. e3K-3-39-701/2025
LAT išaiškino, kad bankroto administratorius, veikdamas pagal įstatymu jam suteiktą kompetenciją, turi savarankišką procesinį teisinį suinteresuotumą ir gali atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
2025 m. vasario 27 d. Nr. e3K-3-36-823/2025
LAT išaiškino, kad CPK 95 straipsnyje numatyta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik tais atvejais, kai asmuo pažeidžia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygas. Ši bauda negali būti taikoma už procesinių pareigų nevykdymą. Todėl nėra pagrindo skirti CPK 95 straipsnyje numatytos baudos, jei asmuo nevykdo teismo įpareigojimo pateikti išreikalautus dokumentus. Tokiais atvejais bauda gali būti skiriama remiantis CPK 199 straipsniu.
2025 m. vasario 27 d. Nr. e3K-3-51-916/2025