LAT nutarčių apžvalga 2025 m. spalio 13 d. – spalio 17 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 7 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
LAT, spręsdamas klausimą dėl taikytinos teisės parinkimo ginčo teisniams santykiams, nurodė, kad 1) turi būti nustatoma, dėl ko kilo ginčas, pirmenybę teikiant ieškovo pasirinktam gynybos būdui, 2) svarbu nustatyti, ar ginčo šalys nėra sudariusios susitarimo dėl ginčo santykiams taikytinos teisės; 3) jeigu toks susitarimas nėra sudarytas arba jis nėra taikomas ginčo santykiams, reikia įvertinti, kokios tarptautinio pobūdžio teisės aktų grupės (Europos Sąjungos, tarptautinių sutarčių ar kt.) taisyklės reglamentuoja materialiuosius ginčo santykius. Kai materialieji teisiniai santykiai turintys užsienio elementą nepatenka į nei vieną tarptautinio pobūdžio teisės akto taikymo srity, toks teisės taikymo klausimas sprendžiamas taikant lex fori (teismo vietos) tarptautinės privatinės teisės kolizines normas.
Ieškinys buvo pareikštas dėl deliktinės atsakomybės taikymo bankroto byloje, iškeltoje ne Lietuvoje. LAT nurodė, kad tarptautinio bankroto procese yra taikomas visuotinai pripažintas lex fori concursus principas, reiškiantis, jog nemokumo procedūrų paskirtis ir pobūdis geriausiai pasiekiami tada, kai bankroto bylos iškėlimo pasekmėms taikoma bankroto bylą nagrinėjančios valstybės teisė.
2025 m. spalio 14 d. Nr. e3K-3-113-381/2025
LAT, spręsdamas dėl VĮ Registrų centro teisės inicijuoti faktiškai veiklos nevykdančio juridinio asmens likvidavimo (CK 2.70 straipsnis) teisėtumo, nurodė, kad įstatyme nėra įtvirtinta Juridinių asmenų registro tvarkytojo pareiga įsitikinti, ar juridinis asmuo nebevykdo veiklos, priimdamas sprendimą inicijuoti likvidavimą juridiniam asmeniui. Tačiau CK 2.70 straipsnis nėra skirtas bausti juridinį asmenį už tam tikrų veiksmų, įtvirtintų CK 2.70 straipsnio 1 dalyje, neatlikimą ar priversti atlikti tuos veiksmus. Todėl tuo atveju, kai juridinis asmuo nepateikė VĮ Registrų centrui įstatymuose nurodytų finansinės atskaitomybės dokumentų, VĮ Registrų centras galėjo atlikti prevencinę ir netgi šio juridinio asmens baudimo funkciją dėl laiku neteikiamų finansinės atskaitomybės dokumentų, pasitelkdamas proporcingą siekiamam tikslui priemonę – patraukdama administracinėn atsakomybėn juridinio asmens vadovus ar kitus įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytus asmenis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už tokių dokumentų nepateikimą.
LAT taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo turi teisę per vienerius metus kreiptis į teismą supaprastinto proceso tvarka, prašydamas atšaukti sprendimą inicijuoti likvidavimo procedūrą, tačiau, praleidus šį terminą ir jau esant priimtam Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimui likviduoti juridinį asmenį, vienerių metų terminas nebegali būti atnaujinamas. Jau esant priimtam sprendimui likviduoti juridinį asmenį suinteresuotas asmuo, manantis, kad registro tvarkytojo vykdyta juridinio asmens likvidavimo procedūra neatitiko teisėtumo reikalavimų, gali teisme įstatymų nustatyta tvarka ginčyti tokį registro tvarkytojo sprendimą.
2025 m. spalio 14 d. Nr. e3K-3-132-1120/2025
LAT, spręsdamas dėl vartotojo teisės į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, nurodė, kad įstatymai nustato neprivalomą alternatyvią vartotojų ginčų sprendimų tvarką, t. y. vartotojas gali kreiptis į teismą arba į ikiteisminę ginčą sprendžiančią instituciją, taip pat ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (Tarnyba).
LAT nurodė, kad vartotojo skundas dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo prašymą nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, nagrinėtinas ypatingosios teisenos byloje CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Tačiau CPK 582 straipsnio 12 dalis, kurioje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nagrinėjamu atveju netaikytina. Šiuo atveju taikytina specialioji teisės norma –Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punktas, pagal kurį tokių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Tarnybai išnagrinėjus ginčą ir priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
2025 m. spalio 14 d. e3K-3-123-684/2025
LAT, vertindamas, ar viešojo pirkimo nelaimėjęs tiekėjas gali būti suinteresuotas reikšti ieškinį dėl viešojo pirkimo sutarčių, kurių šalis jis nėra, pripažinimo negaliojančiomis dėl atliktų esminių viešojo pirkimo sutarčių pakeitimų, nurodė, kad antroje vietoje likęs tiekėjas turi suinteresuotumą ginčyti jau sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl neteisėto viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, jeigu jis (1) turi arba turėjo interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir (2) dėl padaryto pažeidimo patyrė arba gali patirti žalą.
Vis dėlto, vertindamas, ar buvo atlikti tokie viešojo pirkimo sutarčių pakeitimai, kurie lemtų viešojo pirkimo nelaimėjusio tiekėjo suinteresuotumą, LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad tiekėjas nepagrindė, jog perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidė jo subjektines teises, todėl ieškinys buvo atmestas pagrįstai.
LAT taip pat nurodė, kad viešojo pirkimo sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas ir tik perkančioji organizacija, kuriai suteikta viešojo pirkimo sutarties vykdymo kontrolė, gali imtis iniciatyvos dėl vienašalio sutarties nutraukimo. Priešingas aiškinimas, suteikiantis viešųjų pirkimų nelaimėjusiems tiekėjams teisę kvestionuoti tinkamą viešųjų pirkimų sutarčių vykdymą, keltų grėsmę teisinių santykių stabilumui.
2025 m. spalio 16 d. Nr. e3K-3-134-378/2025
LAT, spręsdamas dėl naujai suformuotoje mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje esančių sklypų savininkų pareigų tiek, kiek jos (ne)susijusios su sklypui pagal paskirtį naudoti būtinos inžinerinės infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo išlaidų apmokėjimu, nurodė, kad inžinerinės infrastruktūros objektai yra būtini, kad jais naudojantis būtų galimybė panaudoti pagal paskirtį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus, todėl kitos paskirties sklypuose esantys inžinerinės infrastruktūros objektai yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų priklausiniai, t. y. antraeiliai daiktai.
Tai, kad ieškovė pavadinta ne gyvenamųjų namų savininkų, bet gyvenamųjų namų statybos bendrija, nesuponuoja kitokio statuso dėl jos veiklos, susijusios su inžinerinės infrastruktūros objektų kitos paskirties sklypuose sukūrimu, valdymu (priežiūra), nuosavybės teisės į šiuos objektus (ne)įgijimu.
Atsakovei, kaip mažaaukščių namų statybai skirtų sklypų, esančių teritorijoje, kurios detalusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu, savininkei, pareiga jungtis prie inžinerinės infrastruktūros objektų kyla iš detaliojo plano sprendinių, kurie privalomi, kol detalusis planas nėra pakeistas.
LAT nurodė, kad atsakovės pareiga sumokėti dalį inžinerinės infrastruktūros objektų sukūrimo ir išlaikymo išlaidų atitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus turėtų būti proporcinga, t. y. mokėjimų dydis tiems objektams, kurių dydis priklauso nuo teritorijos dydžio (pvz., keliai), sukurti turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į nuosavybės teise turimų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų sklypų plotą, o tų objektų, kurie sietini su mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų sklypų skaičiumi (pvz., giluminiai vandens gręžiniai), bet ne su teritorijos dydžiu, – atsižvelgiant į nuosavybės teise turimų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų sklypų skaičių.
2025 m. spalio 16 d. Nr. e3K-3-137-403/2025
LAT byloje nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Todėl daugiabučio namo bendrija turi teisę reikšti ieškinį dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių trūkumų (defektų), susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, šalinimo ir išlaidų trūkumams šalinti atlyginimo priteisimo.
2025 m. spalio 16 d. Nr. e3K-3-33-421/2025
LAT, spręsdamas dėl Sausio 13-osios artimųjų ieškinio, išaiškino, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą nėra grynai asmeninė ir nepasibaigia mirus kaltininkui. Žalos atlyginimo prievolė yra turtinė pareiga, kuri yra paveldima ir pereina kaltininko įpėdiniams.
Pasisakydamas dėl užsienio teisės turinio nustatymo, LAT nurodė, kad tais atvejais, kai teismas neturi galimybės nustatyti taikomos užsienio teisės turinio, turi būti taikoma teismo vietos teisė. Įstatymas nenumato sąrašo situacijų, kas laikoma objektyviomis kliūtimis tokio turinio nustatymui, tačiau tuo gali būti laikoma: pvz. diplomatinių santykių tarp valstybių nutraukimas, denonsuotos tarptautinės sutartys ir t.t.
2025 m. spalio 16 d. Nr. e3K-7-91-943/2025