LAT nutarčių apžvalga 2025 m. sausio 6 d. – sausio 10 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 9 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui vykdymo procese. Ginčo atveju skolininkas realizavo jam įstatyme numatytą teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, perkantį turtą už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Antstolė nutarė parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Pareiškėja ginčijo antstolės sprendimą parduoti skolininkei priklausantį turtą už mažesnę sumą skolininkės pasiūlytam pirkėjui, nes išieškotoja pasiūlė pirkėją, sutinkantį mokėti didesnę sumą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, be kita ko, užtikrina, jog skolininkas, geriausiai žinodamas savo turto ypatumus, gali surasti pirkėją, norintį įsigyti turtą už aukščiausią kainą, taip pat turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui mažina ir socialinę įtampą, nes pats skolininkas turi teisę pasirinkti savo turto pirkėją. LAT nusprendė, kad teisė pasiūlyti pirkėją priklauso tik skolininkui, bet ne tretiesiems asmenims. Teismas suformavo teisės aiškinimo taisyklę ir pabrėžė, kad skolininko teisė pasiūlyti pirkėją yra speciali ir negali būti suteikta kitiems asmenims.
2025 m. sausio 8 d. Nr. e3K-7-2-421/2025
LAT išaiškino, kad nors Civilinio turto konfiskavimo įstatymo (CTKĮ) 2 straipsnio 2 dalyje yra numatyta turto įgijimo neteisėtumo prezumpcija, bylą nagrinėjantis teismas negali apsiriboti vien šios prezumpcijos formaliu taikymu. Bylose dėl civilinio turto konfiskavimo prokuroras privalo įrodyti ne tik 1) turto valdymo nuosavybės teise faktą, 2) turto vertę ir 3) CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas (pvz., kad asmuo buvo įtariamas konkrečiais nusikaltimais), bet ir 4) turto ryšį su nusikalstama veikla, kuriai užkardyti skirtas šis įstatymas. Vien tik tai, jog asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikaltimo, dar nepatvirtina, kad visas ar dalis jo valdomo turto būtinai gautas neteisėtai.
2025 m. sausio 7 d. Nr. e3K-3-15-781/2025
Byloje buvo ginčijamas sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos sprendimas, kuriuo ieškovas buvo pripažintas netinkamu dirbti jūrininku dėl psichikos sveikatos būklės. LAT nurodė, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino, jog gydytojų komisijos sprendimas nebuvo pagrįstas individualiu ieškovo būklės vertinimu, kaip to reikalauja teisės aktai. LAT konstatavo, kad byloje būtina paskirti psichiatrinę ekspertizę, nes ji reikalinga siekiant objektyviai įvertinti sveikatos sutrikimų poveikį ieškovo gebėjimui dirbti. Tokia išvada padaryta akcentuojant Konstitucijoje įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą ir žmogaus teisę į privataus gyvenimo apsaugą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, nes šios teisės gali būti ribojamos tik teisėtais ir proporcingais pagrindais.
2025 m. sausio 9 d. Nr. e3K-3-19-469/2025
LAT priminė, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies prašymu, o ši teisė priklauso tik tai šaliai, kurios interesus tiesiogiai liečia materialusis reikalavimas. Teismas pabrėžė, kad ieškinio senaties taikymas turi būti pagrįstas tiesioginiu suinteresuotumu bylos baigtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas neteisingai pripažino trečiąjį asmenį turint teisę prašyti taikyti senatį.
2025 m. sausio 9 d. Nr. e3K-3-20-701/2025
Ieškovė byloje ginčijo atsakovų sudarytas bendrovės akcijų perleidimo ir įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paaiškėjo, kad bendrovė, dėl kurios akcijų perleidimo sandorio ir su juo susijusių susitarimų pripažinimo negaliojančiais byloje nagrinėtas ginčas, buvo likviduota ir išregistruota. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kad teismo sprendimas nesukels ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių, bylą nutraukė. LAT tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikino. Teismo vertinimu, restitucija turėtų būti taikoma ne formaliai, o atsižvelgiant į restitucijos taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes, pagal kurias sprendžiama, ar bus pasiekti restitucijos tikslai – atkurta iki ginčo sandorio sudarymo buvusi šalių padėtis. LAT priėjo prie išvados, jog, nagrinėjamu atveju byloje pasikeitus aplinkybėms ir nebelikus bendrovės akcijų (ginčo akcijų), turi būti sprendžiamas klausimas dėl restitucijos būdo pakeitimo bei dėl piniginio ekvivalento priteisimo ieškovės naudai.
2025 m. sausio 9 d. Nr. e3K-3-16-421/2025
LAT nagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, kurioje ieškovas reikalavo kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Teismai nustatė, kad atsakovė panaudojo lėšas tretiesiems asmenims, tačiau neįrodė, kad šios lėšos buvo jos asmeninės, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Dėl to LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, pabrėždamas, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog lėšos nepriklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
2025 m. sausio 9 d. Nr. e3K-3-21-781/2025
Byloje kilo ginčas dėl perdavimo sistemos operatoriaus atsisakymo sudaryti ketinimų protokolą su ieškovu ir rezervuoti pralaidumus. Atsisakymas buvo pagrįstas prašymo neatitikimu teisės aktų reikalavimams. Tuo tarpu kitas rinkos dalyvis, pateikęs prašymą vėliau, sudarė sandorį, dėl kurio ieškovo įrenginių prijungimas tapo neįmanomas. Ieškovas siekė įrodyti savo pirmumo teisę ir operatoriaus veiksmų neteisėtumą, tačiau LAT atmetė ieškovės kasacinį skundą. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė šias išvadas:
- Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) redakcijos 22 straipsnio 9 dalies 12 punktas ir susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatos nenumatė gamintojų pareigos pateikti duomenis apie žemės sklypo ploto pakankamumą įrenginių statybai, tad aplinkybės dėl tokių duomenų pateikimo nėra svarbios vertinant prašymo atitikimą teisės aktų reikalavimams;
- EEĮ 22 straipsnio 9 dalis nereiškia tinklų operatoriaus pareigos pasirašyti ketinimų protokolą su gamintoju, kurio prašymas sudaryti ketinimų protokolą neatitinka nustatytų reikalavimų;
- Gamintojas, pirmas pateikęs prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, nustačius prašymo neatitiktį teisės aktų reikalavimams, neįgyja pirmumo teisės pasirašyti ketinimų protokolą;
- Kadangi ieškovės prašymas neatitiko reikalavimų net ir suėjus nustatytam terminui, ieškovė apskritai neįgijo teisės pasirašyti ketinimų protokolą; todėl ieškovės ir atsakovės prašymų vertinimas pagal pateikimo momentą ir pirmumo teisę pasirašyti ketinimų protokolą apskritai netenka prasmės.
2025 m. sausio 9 d. Nr. e3K-3-26-611/2025
Kasacinis teismas išaiškino, kad asociacija gali pašalinti savo narį tik tuo atveju, jei tokia teisė, sąlygos ir tvarka yra aiškiai numatytos jos įstatuose. Jei įstatai nenustato konkrečių narių pašalinimo taisyklių, laikoma, kad asociacija atsisakė teisės šalinti savo narius. Sprendimas pašalinti narį, kuris grindžiamas vien tik daugumos balsavimu, bet nesant įstatuose apibrėžtų taisyklių, yra neteisėtas.
2025 m. sausio 9 d. Nr. 3K-3-28-1075/2025
Byloje nustatyta, kad kasacinio skundo nagrinėjimo metu dėl atsakovo atliktų veiksmų atsakovas prarado materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. LAT pakartojo, kad kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi turi būti siekiama apginti galimai pažeistas teises. Teismas konstatavo, kad jei apeliacinės instancijos teismo nutartis, atsakovo skundžiama byloje, nebesukelia atsakovui realių teisinių padarinių, kasacinis procesas turi būti nutrauktas.
2025 m. sausio 9 d. Nr. e3K-3-27-916/2025