LAT nutarčių apžvalga 2025 m. rugsėjo 22 d. – rugsėjo 26 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 4 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinis teismas išaiškino, kad Darbo kodekso 144 str. 1 d., reglamentuojanti darbo apmokėjimą poilsio dienomis, turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į šios teisės normos tikslą – apsaugoti darbuotojus nuo „siurprizinio“ darbo grafikų keitimo darbdavio valia. LAT nurodė, kad darbuotojas turi teisę gauti dvigubą darbo užmokestį tais atvejais, kai darbdavio valia dirba poilsio dieną, tačiau darbuotojas negali turėti teisėto lūkesčio gauti dvigubą užmokestį už darbą savo poilsio dieną, jei jo keitimą inicijuoja pats darbuotojas išimtinai savo interesais.
2025 m. rugsėjo 25 d. Nr. e3K-3-128-1120/2025
Spręsdamas ginčą dėl nuosavybės teisės į fotovoltinę saulės elektrinę, kai Nekilnojamojo turto registre (NTR) nuosavybės teisė įregistruota vienam subjektui, o kitas subjektas tvirtina esąs tikrasis savininkas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad viešo registro duomenys turi padidintą įrodomąją galią, todėl jų klaidingumą privalo įrodyti juos ginčijantis asmuo.
Teismas konstatavo, jog vien ketinimas pastatyti saulės elektrinę pagal jungtinės veiklos sutartį ir vėlesnis susitarimas dėl šios sutarties nutraukimo, kuriame nurodoma, kad elektrinė kaip vientisas kompleksas atitenka vienai šaliai, nėra pakankami įrodymai NTR įregistruotai nuosavybės teisei nuginčyti, ypač kai dokumentuose nėra konkrečių duomenų apie ginčo objekto vietą ar tapatumą.
LAT taip pat pabrėžė, kad faktinis elektrinės valdymas, naudojimas, eksploatavimas ar remontas nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas pagal CK 4.47 straipsnį. Asmuo, teigiantis, kad yra savininkas, privalo įrodyti nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, o ne tik naudojimosi turtu faktą.
2025 m. rugsėjo 25 d. Nr. e3K-3-136-1249/2025
Spręsdamas ginčą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, LAT pateikė poziciją, jog CPK 95 str. kontekste, nesąžiningas nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimas bei sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, yra du, vienas nuo kito nepriklausantys piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai.
2025 m. rugsėjo 25 d. Nr. e3K-3-145-684/2025
LAT nagrinėjo klausimą dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos bankroto byloje parduoti bendrovės ginčijamas reikalavimo teises civilinėse bylose, įskaitant tas, kurios pareikštos pagal kreditoriaus netiesioginį ieškinį.
Teismas išaiškino, kad bankroto procesas skirtas ne pavienių, o visų kreditorių bendram interesui tenkinti, todėl sprendimų dėl įmonės turto likimo priėmimas yra kreditorių autonomijos principo išraiška. Jei kreditorių sprendimai nepažeidžia imperatyvių teisės normų ir neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, teismo kontrolė tokiais atvejais yra ribota – teismas gali įsikišti tik esant akivaizdžiam piktnaudžiavimui ar nesąžiningam balsų daugumos naudojimui.
Netiesioginio ieškinio instituto kontekste LAT pabrėžė, kad kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, veikia skolininko vardu ir jo interesais – tai yra skolininko (bankrutuojančios įmonės) ieškinys, kurį kreditorius pareiškia dėl skolininko neveikimo. Todėl netiesioginio ieškinio patenkinimas sukelia pasekmes skolininkei, nepriklausomai nuo to, kad procesiškai ieškovu yra kreditorius. Būtent dėl to kreditorių susirinkimas turi teisę disponuoti tokiomis reikalavimo teisėmis, jeigu tai daroma teisėtai ir nepažeidžiant bendrų kreditorių interesų.
2025 m. rugsėjo 25 d. Nr. e3K-3-144-781/2025