LAT nutarčių apžvalga 2025 m. liepos 21 d. – liepos 25 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 5 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
LAT išnagrinėjo klausimą bylą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui, kuris nebuvo tinkama proceso šalis. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas teikianti įmonė pateikė ieškinį dėl skolos už automobilio transportavimą ir saugojimą, remdamasi VĮ „Regitra“ duomenimis, kad automobilio savininkas yra K. K. Vėliau paaiškėjo, jog K. K. automobilį buvo pardavęs dar prieš ginčo įvykius, tačiau naujasis savininkas neįregistravo nuosavybės teisės. Ieškovė atsisakė reikalavimų K. K., bet kilo ginčas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
LAT pabrėžė, kad pareiga tinkamai identifikuoti atsakovą tenka ieškovui, ypač jei jis yra savo srities profesionalas. Net jei viešo registro duomenys rodo asmenį kaip savininką, ieškovas turi įvertinti visus išrašo duomenis ir, kilus abejonių, imtis priemonių išsiaiškinti tikrąjį savininką. Kai ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, netinkamam atsakovui priteistinos visos jo pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, jei šis nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
2025 m. liepos 23 d. Nr. e3K-3-138-1249/2025
Byloje kilo ginčas pagal bankrutavusios bendrovės ieškinį prieš buvusius vadovus dėl žalos atlyginimo, tariamai atsiradusios dėl jų nesąžiningų veiksmų, lėmusių bendrovės bankrotą. Trečiasis asmuo – paskutinis bendrovės vadovas – pateikė kasacinį skundą, ginčydamas teismų teisę vertinti jo veiksmus, nes jam nebuvo pareikšti jokie reikalavimai.
LAT konstatavo, kad teismas turi teisę procesiniame sprendime vertinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, veiksmus, jei jie susiję su ieškinio dalyku, net jei toks asmuo nėra atsakovas ir byla nesusijusi su jo materialiosiomis teisėmis ar pareigomis. LAT pripažino, kad žalos priežasčių nustatymui teismai turėjo teisę ir pareigą analizuoti trečiojo asmens veiksmus kaip galimą bendrovės skolų ir bankroto priežastį.
2025 m. liepos 23 d. Nr. e3K-3-140-1075/2025
Byloje LAT nagrinėjo ginčą tarp dviejų bendros banko sąskaitos savininkų dėl joje esančių lėšų panaudojimo. Vienas iš bendraturčių, turėdamas techninę galimybę atlikti pavedimus vien savo parašu, pervedė lėšas, dėl kurių dydžio ir panaudojimo tikslo kilo nesutarimų.
Teismas pabrėžė, kad įnešus lėšas į banko ar kredito įstaigos sąskaitą, nuosavybės teisė į jas prarandama, tačiau atsiranda reikalavimo teisė jas atgauti. Aiškinant sutartį dėl sąskaitos, būtina atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę, tikslus, sudarymo aplinkybes, derybas, elgesį po sutarties sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes.
LAT konstatavo, kad bendraturčių teisė disponuoti bendrąja nuosavybe yra susieta su jų turimų dalių dydžiu ir sąskaitos atidarymo tikslais (pvz., investavimui). Nors formalus leidimas atlikti operacijas vieno parašu egzistavo, tai nesuteikė teisės viršyti savo dalies ar nukrypti nuo bendro susitarimo.
2025 m. liepos 23 d. Nr. e3K-3-139-381/2025
Vartotojas kreipėsi į pardavėją ir vėliau į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), prašydamas nutraukti naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus bei atlyginti žalą. VVTAT jo reikalavimus atmetė. Praėjus šešiems mėnesiams po sprendimo vartotojas pateikė ieškinį teismui, nors įstatyme nustatytas 30 dienų terminas.
LAT nurodė, kad VVTAT sprendimas tampa privalomas nepriklausomai nuo to, ar vartotojo reikalavimai patenkinti, ar atmesti, jei per 30 dienų nepareiškiamas ieškinys teisme. Šis terminas taikomas tik tiems atvejams, kai vartotojas pasirinko ginčą nagrinėti VVTAT, o ne kreipėsi tiesiogiai į teismą. Nors vartotojas terminą praleido ir neprašė jo atnaujinti, žemesnių instancijų teismai nepatikrino, ar visi ieškinyje nurodyti reikalavimai buvo nagrinėti VVTAT. Dėl to byla grąžinta pirmosios instancijos teismui, kad šis iš naujo įvertintų ieškinio priėmimo klausimą.
2025 m. liepos 24 d. Nr. e3K-3-142-684/2025
LAT, aiškindamas juridinio kriterijaus taikymą sprendžiant fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu klausimą, priminė, kad teismas privalo nustatyti du kriterijus – medicininį ir juridinį – ir išsamiai motyvuoti sprendimą. Vien teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytų sričių perkėlimas į sprendimo rezoliucinę dalį be savarankiško teisinio ir proporcingumo vertinimo nelaikomas pakankamu. Teismas taip pat turi nurodyti baigtinį ribojamų sričių sąrašą ir nevartoti formuluočių, keliančių abejonių (pvz., „ir pan.“, „ir t. t.“), nes tai prieštarauja CPK ir CK nuostatoms bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir kasacinio teismo praktikai. LAT nesutiko, kad neaiškumus galima šalinti teismo sprendimo išaiškinimu, nes tai reikštų išėjimą už išspręstų klausimų ribų ir galėtų lemti papildomus žmogaus teisių ribojimus. Pabrėžta, kad veiksnumo ribojimas yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė. Dėl procesinių ir materialiosios teisės pažeidimų byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2025 m. liepos 24 d. Nr. e3K-3-131-781/2025