LAT nutarčių apžvalga 2025 m. lapkričio 24 d. – lapkričio 28 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 2 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Plėtodamas savo praktiką dėl galimų kreditoriaus teisių į žalos atlyginimą ir gynybos būdų, LAT išaiškino, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui tik tada, kai:
(i) vadovo neteisėti veiksmai yra nukreipti prieš konkretų kreditorių ir
(ii) tais veiksmais jam sukeliama individuali (tiesioginė) žala. Jeigu vadovas neteisėtais veiksmais padaro žalą juridiniam asmeniui, tai tokia kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš juridinio asmens patirtos žalos ir tokiu atveju tiesioginis ieškinys nėra galimas. Tokiais atvejais kreditorių interesai gali būti ginami bankroto procese nemokumo administratoriaus arba netiesioginio ieškinio institutu.
2025 m. lapkričio 24 d. Nr. e3K-3-173-1120/2025
Asmuo, LAT išteisintas baudžiamojoje byloje, reikalavo žalos atlyginimo už neteisėtą nuteisimą ir dėl to patirtus padarinius – atleidimą iš tarnybos, negautas pajamas iki pensijos, reputacijos praradimą.
LAT išaiškino, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, yra svarbūs šie klausimai:
(i) teismai negali automatiškai remtis baudžiamojoje byloje konstatuotais pažeidimais, nes baudžiamojo proceso pažeidimai nėra prejudiciniai faktai civilinėje byloje. CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatos apriboja faktų, kurie pripažintini prejudiciniais, ratą tik iki asmens nusikalstamos veikos padarinių, kurie yra nustatyti teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje;
(ii) teismai turi savarankiškai įvertinti, ar baudžiamojoje byloje padaryti pažeidimai laikytini neteisėtais veiksmais CK 6.272 straipsnio prasme;
(iii) ne visi baudžiamajame procese padaryti pažeidimai automatiškai sukelia valstybės atsakomybę. Skirtingas įrodymų vertinimas baudžiamojo proceso metu paprastai nesuponuoja valstybės institucijos, kurios pateiktam vertinimui šio proceso metu galiausiai nepritarta, veiksmų neteisėtumo valstybės civilinės atsakomybės požiūriu. Todėl baudžiamajame procese konstatuotas in dubio pro reo principo pažeidimas taikant CK 6.272 straipsnio 1 dalį turi būti vertinamas kartu su kitų tame procese nustatytų valstybės institucijų padarytų pažeidimų ir klaidų visuma, atsižvelgiant į visą proceso kontekstą, kuriame jie padaryti.
2025 m. lapkričio 24 d. Nr. e3K-3-174-1249/2025