LAT nutarčių apžvalga 2025 m. lapkričio 10 d. – lapkričio 14 d.
LAT išaiškino, kad sutarties nepasirašymas savaime nereiškia jos nesudarymo, todėl teismai turi įvertinti šalių faktinį elgesį ir iš naujo nustatyti tiek kūrinio užsakymo sutarties sudarymą, tiek perduodamų turtinių teisių apimtį.
Ginčas kilo dėl kūrino užsakymo sutarties sudarymo ir išimtinių autoriaus turtinių teisių perdavimo. Ieškovė reikalavo pripažinti jai išimtines turtines autoriaus teises į užsakytą kompiuterinę programą ir jos kodus (Kūrinys) bei įrodinėjo, kad nors rašytinė Kūrinio užsakymo sutartis tarp šalių nepasirašyta, ji buvo sudaryta ir vykdyta. Atsakovė neigė sutarties sudarymą ir teisių perdavimo susitarimą.
Pagal autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (ATGTĮ) autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo sudaroma raštu. Kūrinio užsakymo sutartis, sudaryta nesilaikant įstatyme nustatytos formos, galioja, tačiau ginčo atveju šalys negali remtis liudytojų parodymais sutarties sudarymo faktui įrodyti.
LAT pabrėžė, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai sutarties nesudarymą siejo vien su tuo, jog sutartis nebuvo pasirašyta, ir nesiaiškino, ar šalių valia sudaryti sutartį nebuvo išreikšta kitais veiksmais. Teismas nurodė, jog sutarties sąlygų derinimas elektroniniu paštu, šalių pritarimai („viskas ok, darom vertimą“), sutarties vertimo inicijavimas, platformos sukūrimas, perdavimas ir už ją sumokėta būtent sutartyje numatyta kaina gali sudaryti pagrindą konstatuoti sutarties sudarymą, todėl šios aplinkybės privalėjo būti įvertintos kaip potenciali rašytinės sutarties formos įgyvendinimo per telekomunikacijų priemones išraiška.
Tiek rašytinė sutartis, tiek tokią sutartį pasirašiusių asmenų parašai laikytini išorine sutartinių santykių įforminimo išraiškos forma. Sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, šalių valią sudaryti sutartį galima įrodinėti faktais ir duomenimis, iš kurių galima spręsti apie susitarimo buvimą. Nors ginčo šalys suderino sutarties sąlygas, bet nebaigė tokio sandorio įforminimo ir sutarties nepasirašė, tai savaime nereiškia, kad Kūrinio užsakymo sutarties sudarymas neatitiko ATGTĮ ir CK reikalavimų sandorio formai. LAT akcentavo, kad teismai turėjo vertinti, tačiau nevertino, ne tik parašo nebuvimą, bet ir šalių elgesį – jų bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, sutarties sąlygų derinimą, joms pritariant ir faktišką sutarties vykdymą.
Dėl išimtinių autoriaus turtinių teisių perdavimo teisėjų kolegija nurodė, kad pagal kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja ne tik kūrinį sukurti, bet ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises arba suteikti teises naudoti kūrinį. Kilus ginčui dėl turtinių teisių perdavimo apimties, taikoma siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklė – sutartinis visų autorių teisių perdavimas siaurinamas iki konkrečioje sutartyje nurodytų kūrinio panaudojimo būdų, o kilus neaiškumams, vertinama, kad perduotas tik sutarties tikslui pasiekti reikalingas teisių minimumas. LAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sutartį sudaryta, privalės išaiškinti, dėl kokių turtinių teisių šalys susitarė, kokie kūrinio panaudojimo būdai buvo numatyti ir ar buvo susitarta dėl pirminio kodo perdavimo ar tik dėl teisės naudoti kūrinį.
Byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2025 m. lapkričio 13 d. e3K-3-158-421/2025
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 4 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinis teismas priminė, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti. Dėl šių pareigų nevykdymo panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo šios instancijos teismui.
2025 m. lapkričio 10 d. e3K-3-146-781/2025
Byloje buvo sprendžiama, kaip vertinti rašytinių įrodymų kopijas, kai dokumento originalas nepateikiamas, o atsakovė nuosekliai teigia, kad sutartys suklastotos ir jų nepasirašė.
LAT išaiškino, kad nors teismas turi teisę vertinti dokumentų kopijas pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau kai kita šalis kelia argumentus dėl dokumento autentiškumo (galimo klastojimo), teismas privalo aiškiai motyvuoti, kodėl šie argumentai yra atmetami. Teismas, sprendęs apie sutartinių santykių buvimą vien dėl to, kad sutartys yra pasirašytos ir patvirtintos antspaudais, bet realiai neatsakęs į atsakovės teiginius dėl galimo parašų suklastojimo ir neįvertinęs kopijų įrodomosios galios pagal CPK, pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, o byla perduota nagrinėti iš naujo šios instancijos teismui.
2025 m. lapkričio 13 d. e3K-3-151-1249/2025
LAT pasisakė dėl to, ar automatinės prieigos prie elektroninės bylos per EPP nesuteikimas apeliacinės instancijos teisme pats savaime sudaro absoliutų teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą.
LAT nurodė, jog elektroninių ryšių priemonių naudojimas procesinių dokumentų teikimui ir įteikimui nėra vienintelis tinkamas pranešimo apie teismo posėdį būdas. Teismas konstatavo, kad ieškovų advokatas buvo aktyvus LITEKO VEP vartotojas, buvo informuotas per EPP apie bylos išsiuntimą apeliacinės instancijos teismui, o informacija apie teismo posėdį buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nesant advokato prašymo suteikti prieigą prie bylos EPP aplinkoje apeliacinės instancijos teisme ir esant informavimui kita įstatyme nustatyta forma, nėra pagrindo pripažinti absoliutų apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
2025 m. lapkričio 14 d. e3K-3-177-469/2025
Kasacinėje byloje sprendžiama, ar palikėjo įpėdiniai, priėmę palikimą, tampa solidariai atsakingi kreditoriui už visą prievolę kartu su palikėją pergyvenusiu bendraskoliu. LAT nurodė, kad tuo atveju, jei palikėjas buvo vienas iš solidariųjų skolininkų, prievolė, jeigu ji yra dali, po jo mirties tampa dalinė ir už palikėjui tenkančią solidariojo reikalavimo dalį atsako jo įpėdinis, o jeigu yra keletas įpėdinių, jie už šią prievolės dalį atsako solidariai (CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Jeigu palikimas priimtas pagal apyrašą, įpėdiniai už šią prievolės dalį atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
2025 m. lapkričio 14 d. e3K-3-179-684/2025