LAT nutarčių apžvalga 2025 m. kovo 31 – balandžio 4 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė bylą dėl to, ar gali būti Lietuvoje pripažintas Rusijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjos prosenelė yra lietuvių tautybės, kai tokio sprendimo pripažinimas susietas su siekiu sukurti teisines pasekmes Lietuvoje (pvz., gauti lietuvių kilmės pažymėjimą ir galbūt įgyti LR pilietybę supaprastinta tvarka).
LAT konstatavo, kad asmens pripažinimas lietuvių kilmės, sukelia reikšmingas pasekmes, tai yra tiesiogiai susiję su galimybe įgyti LR pilietybę supaprastinta tvarka arba naudotis specialiomis teisėmis (pavyzdžiui, gauti leidimą gyventi Lietuvoje), todėl tokio pobūdžio klausimai yra priskirti išimtinei Lietuvos institucijų kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad dvišalės Lietuvos ir Rusijos sutarties (galiojusios bylos kreipimosi metu) 56 straipsnio 3 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio sprendimą apima ne tik išimtinę teismų, bet ir kitų šalies institucijų kompetenciją. Kadangi pagal Lietuvos įstatymus klausimus dėl lietuvių kilmės sprendžia tik Lietuvos valdžios įstaigos, Rusijos teismo sprendimas negali įgyti galios Lietuvoje.
2025 m. kovo 31 d. Nr. e3K-7-3-943/2025
Kasacinis teismas sprendė bylą dėl to, ar pasibaigus ieškovo kaip vaikų ligų klinikos skyriaus vedėjo penkių metų kadencijai, su ieškovu buvo teisėtai nutraukta neterminuota darbo sutartis dėl anksčiau eitų vaikų pulmonologo pareigų, ir ar jis turėjo būti grąžintas į šias pareigas.
Kasacinis teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, ligoninių padalinių ir filialų vadovai bei sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams sudarius terminuotą darbo sutartį. Toks darbuotojas išlaiko teisę sugrįžti į buvusias darbo pareigas pas tą patį darbdavį, jei jis: (i) buvo išrinktas ar paskirtas to juridinio asmens (padalinio) vadovu ir jo įgaliojimai pasibaigė; (ii) darbo sutartis su (padalinio) vadovu pasibaigė ne dėl priežasčių, susijusių su jo kalte; (iii) buvęs (padalinio) vadovas darbdaviui per įstatyme nustatytą terminą pranešė apie pageidavimą sugrįžti į ankstesnes pareigas.
2025 m. kovo 27 d. Nr. e3K-3-70-684/2025
LAT nagrinėjo klausimą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu teisėtumo ir žemės sklypo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir privatiems asmenims, pertvarkymo. LAT konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), kaip valstybės patikėtinė, neturi teisės vienašališkai pertvarkyti žemės sklypo, priklausančio valstybei ir privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Visi klausimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi būti sprendžiami teismo tvarka, jei nėra susitarimo tarp bendraturčių. Todėl servituto nustatymas administraciniu aktu buvo neteisėtas, nes nebuvo įstatyme nustatyto pagrindo tokiam veiksmui. Žemės įstatyme nėra numatyta, kad servitutas gali būti nustatytas administraciniu aktu, kai žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybei ir privatiems asmenims. Todėl LAT pripažino, kad žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas buvo neteisėtas, nes nebuvo gautas atsakovų prašymas ir jie tam prieštaravo.
2025 m. balandžio 2 d. Nr. e3K-3-50-469/2025