LAT nutarčių apžvalga 2025 m. kovo 3 d. – kovo 7 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 2 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
LAT konstatavo, kad buvęs įmonės vadovas, laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė imperatyvią pareigą ir dėl to privalo atlyginti žalą, kuri yra lygi įmonės padidėjusiems įsipareigojimams.
LAT nurodė, kad pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo bylą, kai juridinis asmuo tampa nemokus pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nustatytus kriterijus. Įmonės vadovui nevykdant pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, jo veiksmai laikytini neteisėtais. LAT taip pat konstatavo, kad vadovo kaltė pasireiškia paprastu neatsargumu, nes jis pažeidė imperatyvią įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
LAT paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta atsakovo atsakomybė dėl padarytos žalos.
2025 m. kovo 6 d. Nr. e3K-3-40-381/2025
LAT išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, regreso tvarka pareikštą ieškinį dėl valstybės patirtos žalos atlyginimo. Valstybės teigimu, atsakovė savo veiksmais prisidėjo prie neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo proceso, kurio metu nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos pačiai atsakovei. Dėl to valstybė buvo priversta atlyginti žalą dviem tretiesiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nebuvo valstybės tarnautoja, o dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltės bei jos veiksmų priežastinio ryšio su padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nusprendęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, neatsižvelgė į atsakovės veiksmus, kurie turėjo reikšmės neteisėtai nuosavybės teisių atkūrimo eigai, bei nevertino, ar atsakovė gali būti atsakinga pagal darbo teisės ir bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas.
Kasacinis teismas atmetė atsakovės kasacinį skundą ir patvirtino apeliacinės instancijos teismo nutartį. LAT teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo atskleista bylos esmė. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Byloje apeliacinės instancijos teismas nepakankamai motyvavo išvadą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau, nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, vis tiek egzistavo pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų esminių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trūkumų.
2025 m. kovo 6 d. Nr. e3K-3-38-378/2025