LAT nutarčių apžvalga 2025 m. kovo 17 d. – kovo 21 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 7 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje pagal ieškovės ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos pavėluotai diagnozavus vėžį ir sukėlusios sudėtingesnį bei ilgesnį ieškovės gydymą, atlyginimo, kasacinis teismas pasisakė dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės ir reikalavimų jam tokios kategorijos bylose.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės ieškinį atmetė konstatavę, kad ieškovė neįrodė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytų žalos atlyginimų sąlygų. Ieškovė pateikė kasacinį skundą, kvestionuodama, be kita ko, ekspertizės skyrimo ir vertinimo procedūros trūkumus, galimai lėmusius neteisingą bylos išnagrinėjimą.
LAT pabrėžė, kad, sprendžiant dėl gydytojų neteisėtų veiksmų, reikšmingi įrodymai, be kita ko, yra teismo medicinos ekspertizės išvada. Deontologinė ekspertizė yra specifinė ekspertizės rūšis, išsiskirianti tuo, kad ją visada atlieka ekspertų komisija, t. y. be teismo eksperto, pasitelkiami ir kitų medicinos specialybių gydytojai, neturintys teismo eksperto statuso. Todėl teismai, spręsdami dėl tokio ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, privalo įvertinti jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems reikalavimams.
Apeliacinės instancijos teismas manė, kad nors ekspertizės aktas nebuvo išsamiai motyvuotas, juo teismai galėjo remtis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad šiuo atveju dėl nustatytų ekspertizės akto trūkumų teismai negalėjo juo grįsti savo išvadų. Todėl LAT skundžiamą nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
2025 m. kovo 18 d. Nr. e3K-3-58-469/2025
LAT pakartojo, kad vekselis yra vertybinis popierius, suteikiantis teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą. Vekselis praranda vertybinio popieriaus statusą, jei laiku nepateikiamas apmokėti. Tokiu atveju reikalavimo teisė gauti pinigus išlieka, tačiau jai jau taikomi kitus teisinius santykius (pvz., paskolos) reglamentuojantys įstatymai.
Vekselis, praradęs vertybinio popieriaus statusą ir neturintis įrašo apie pinigų perdavimą ar gavimą, nevisiškai atitinka rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimą. Jei vekselyje nėra įrašo apie pinigų perdavimą, ginčo atveju paskolos davėjas turi įrodyti, kad pinigai buvo perduoti skolininkui. Jei vekselis patvirtina pinigų perdavimą, kilus ginčui, įrodinėti, kad pinigų negavo ar juos jau grąžino, turi paskolos gavėjas.
2025 m. kovo 18 d. Nr. 3K-3-54-403/2025
LAT išaiškino, kad asociacijos prezidiumas, nepaisant to, jog jo narių kadencijos buvo pasibaigusios, turėjo teisę toliau veikti ir priimti sprendimus iki tol, kol bus išrinkti nauji nariai. Teismas pabrėžė, kad situacija, kai asociacija lieka be valdymo organų, yra neleistina. Todėl, net jei prezidiumo narių kadencijos pasibaigė, tačiau regioniniai rinkimai neišrinko naujų narių, esami prezidiumo nariai turi ne tik teisę, bet ir pareigą tęsti darbą, įskaitant ir sprendimų priėmimą, pavyzdžiui, dėl generalinio sekretoriaus atšaukimo iš pareigų.
2025 m. kovo 18 d. Nr. e3K-3-43-421/2025
Byloje buvo sprendžiamas tarptautinės teismų jurisdikcijos klausimas, kai ieškinys dėl žalos atlyginimo solidariai pareikštas dviem atsakovams – fiziniam asmeniui Š. S. (gyvenančiam Lietuvoje) ir Airijos brokerių bendrovei, per kurią, veikiant per Vengrijos bendrovę, buvo teikiamos investicinės paslaugos. Ieškovės – Lietuvoje ir Lenkijoje registruotos bendrovės – teigė, kad abu atsakovai bendrai prisidėjo prie daugiau nei 5,4 mln. Eur žalos padarymo.
Kasacinis teismas priminė, kad pagal Reglamento „Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 punktą taikoma specialiosios jurisdikcijos taisyklė. Ji leidžia ieškinį keliems atsakovams pareikšti vieno iš jų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teisme, jeigu reikalavimai yra glaudžiai susiję ir juos tikslinga nagrinėti kartu, siekiant išvengti prieštaringų sprendimų, galinčių kilti nagrinėjant bylas atskirai.
Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog pareikštas reikalavimas dėl solidariosios žalos atlyginimo, savaime nereiškia, kad reikalavimai yra pakankamai glaudžiai susiję. Vis dėlto atsakovų daugetas yra svarbi aplinkybė, kurią reikia vertinti, siekiant nustatyti, ar kyla reali nesuderinamų sprendimų grėsmė.
Pasak teismo, glaudus reikalavimų ryšys turi egzistuoti jau bylos iškėlimo momentu. Reikalavimai laikomi tarpusavyje susijusiais, jei jų nagrinėjimas atskirai galėtų lemti ne tik skirtingus rezultatus, bet ir sprendimų prieštaravimą toje pačioje faktinėje ir teisinėje situacijoje – tiek de facto, tiek de jure.
Nagrinėjamu atveju, jei ieškovių pareikštas solidarusis reikalavimas, grindžiamas objektyviuoju bendrininkavimu, atsakovams Š. S. ir brokerių bendrovei būtų nagrinėjamas atskirose valstybėse (Lietuvoje ir Vengrijoje), kiltų reali grėsmė, kad būtų priimti tarpusavyje nesuderinami sprendimai. Pavyzdžiui, ieškinius patenkinus, reikėtų atskirai nustatyti, kokios apimties žala buvo padaryta kiekvieno iš atsakovų ir kokia jos dalis turi būti atlyginta kiekvienai ieškovei. Jei vienam atsakovui – brokerių bendrovei – reikalavimas būtų patenkintas, o kitam – Š. S. – atmestas dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo, susidarytų situacija, kai būtų skirtingai įvertinta ta pati faktinė ir teisinė situacija.
Kasacinis teismas konstatavo, kad Reglamento „Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 dalies sąlygos tenkinamos ir todėl byla gali būti nagrinėjama Lietuvos teismuose.
2025 m. kovo 20 d. Nr. e3K-3-46-381/2025
LAT išaiškino, kad kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo asmeniui, atsakingam už tyčinį bankrotą, jeigu: 1) juridinio asmens bankroto procesas jau yra pasibaigęs ir 2) kreditoriaus reikalavimas liko nepatenkintas. Įrodyti, kad vadovo veiksmai buvo nukreipti būtent prieš konkretų kreditorių, nereikalaujama.
LAT pripažino nepagrįsta žemesnės instancijos teismų išvadą, kad ieškinys atmestinas vien dėl to, jog nemokumo administratorius anksčiau kreipėsi su ieškiniu ir atsakovas įvykdė sprendimą. Kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti likusią nepatenkintą reikalavimo dalį.
Be to, LAT priminė, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, taikomas specialus įrodinėjimo procesas: vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė laikomi nustatytais prejudiciniais faktais, o priežastinis ryšys tarp jų ir žalos yra preziumuojamas. Vadovui tenka pareiga įrodyti, kad jo veiksmai nesukėlė žalos, t. y. jis gali gintis paneigdamas šią prezumpciją.
2025 m. kovo 20 d. Nr. e3K-3-53-823/2025
LAT išnagrinėjo ginčą tarp juridinio asmens ir valstybės valdomos elektros perdavimo sistemos operatorės dėl atsisakymo sudaryti elektros gamybos įrenginių prijungimo ketinimų protokolą. Ieškovė 2022 m. kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti protokolą pagal išankstines prijungimo sąlygas, tačiau atsakovė atsisakė, motyvuodama perdavimo tinklo pralaidumo trūkumu.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė, konstatavę, kad 2022 m. galiojusio teisinio reguliavimo (2022 PETA) pagrindu tinklo pralaidumo skaičiavimas nebuvo galimas taikant vadinamąjį nevienalaikiškumo principą. LAT pritarė šiai pozicijai, pabrėždamas, kad 2022 PETA nustatytas reguliavimas nebuvo pakankamas techninėms ribojimo priemonėms taikyti ar rezervuoti pralaidumus, o tokių galimybių suteikė tik 2023 m. PETA redakcija.
LAT pažymėjo, kad ketinimų protokolas galėjo būti sudaromas tik tuo atveju, jei tuo metu buvo pakankamas pralaidumas. Šio reikalavimo neįvykdžius, atsisakymas sudaryti protokolą buvo teisėtas. Be to, pasirašius protokolą pagal senąją tvarką, ieškovei būtų buvusios sudarytos palankesnės sąlygos nei kitiems rinkos dalyviams, o tai prieštarautų nediskriminavimo principui.
LAT atmetė kasacinį skundą ir paliko galioti apeliacinės instancijos nutartį.
2025 m. kovo 20 d. Nr. e3K-3-56-378/2025
Byloje teismas sprendė ginčą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo ir kompensavimo už statinius, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai. Ginčo objektu tapo Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, valstybei priklausančiuose žemės sklypuose pastatyti poilsio nameliai, priklausantys ieškovei. Ji nesutiko su Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimu savo lėšomis juos nugriauti, teigdama, kad statiniai yra teisėti ir įregistruoti, todėl turi būti sprendžiamas kompensacijos klausimas.
LAT konstatavo, kad ieškovė teisėtai naudojosi žeme statinių eksploatavimui pagal sudarytas nuomos sutartis. Nors vėliau detalusis planas, kuriuo buvo grindžiamas žemės naudojimas statiniams, buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, tai nepaneigia ieškovės teisėtų lūkesčių. Kasacinis teismas pažymėjo, kad valstybė, sudarydama sutartis ir leidusi naudoti žemę esamiems statiniams, negali vėliau visas pasikeitusių planavimo dokumentų pasekmes perkelti žemės nuomininkei.
Kasacinis teismas taip pat atmetė atsakovės poziciją, jog statiniai buvo neteisėtai atstatyti po jų sugriuvimo, jau pasikeitus planavimo dokumentams, ir nustatė, kad buvo atliktas tik kapitalinis statinių remontas.
Atsižvelgdamas į tai, LAT nurodė, kad valstybė turi spręsti kompensavimo klausimą už statinių fragmentus, egzistavusius iki žemės naudojimą statiniams leidusio detaliojo plano panaikinimo.
2025 m. kovo 20 d. Nr. e3K-3-57-1075/2025