LAT nutarčių apžvalga 2025 m. gruodžio 8 d. – gruodžio 12 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 5 bylas. Trumpai:
- Anti-SLAPP | Kreditoriaus veiksmai nemokumo procese – ne su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusi veikla
- Sutuoktinių turtas | Turto dalijimas natūra – prioritetas; kompensacijai vertinamos galimybės
- Viešieji pirkimai | Ekonominio naudingumo kriterijai turi būti pagrįsti realia ekonomine nauda
- Vykdomoji byla | Grąžinus dokumentą dėl turto ir pajamų nebuvimo, byla užbaigiama ir dėl vykdymo išlaidų išieškojimo
- Bendrabučio blokas | Pardavus dalį, bendraturčiui taikoma pirmenybės teisė ją įsigyti
- Anti-SLAPP | Kreditoriaus veiksmai nemokumo procese – ne su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusi veikla
Kreditoriaus veiksmai nemokumo procese, kuriais ginami jo privatūs turtiniai interesai, nelaikytini viešojo intereso gynimu CPK 95¹ straipsnio prasme, kreditorius nėra anti-SLAPP subjektas ir todėl jam anti-SLAPP procedūra netaikoma.
Kasacinėje byloje spręstas klausimas, ar atsakovas (privatus juridinis asmuo) – aktyvus kreditorius nemokumo procese, kurio atžvilgiu buvo pareikštas actio Pauliana, prašant pripažinti negaliojančiomis jo turimas reikalavimo teises, gali pasinaudoti CPK 95¹ straipsnyje įtvirtinta anti-SLAPP (angl. strategic lawsuit against public participation) procedūra, įrodinėdamas, kad prieš jį pareikštas ieškinys yra skirtas jį atgrasyti nuo viešąjį interesą ginančios veiklos bankroto procese.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikdamas galioti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus, kuriais buvo atsisakyta taikyti anti-SLAPP procedūrą, papildomai išaiškino, kad:
(i) šios procedūros esmė – ieškinį palikti nenagrinėtą dar pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje, kai ieškovas pareikštu ieškiniu siekia ne apginti savo pažeistus interesus, bet pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai, ar siekia atgrasyti atsakovą nuo tokios veiklos vykdymo. Todėl teismai pirmiausia turi įvertinti, ar atsakovas yra subjektas, patenkantis į šio specialaus instituto reguliavimą.
Šioje byloje buvo išaiškinta, kad CPK 95¹ straipsnis taikomas tik labai ribotam subjektų ratui, o kreditoriaus veiksmai nemokumo procese, ginant savo turtinius interesus, savaime nėra laikytini viešojo intereso gynimu.
(ii) konkrečioje civilinėje byloje sprendžiant dėl anti-SLAPP procedūros, yra taikytinos tik CPK 951 straipsnyje įtvirtintos nuostatos ir neturėtų būti taikomos 2024-04-11 anti-SLAPP direktyvos nuostatos. Minėta direktyva nors ir gali būti pasitelkiama aiškinant anti-SLAPP procedūros tikslus bei prasmę, tačiau yra taikoma tik tarpvalstybinio pobūdžio ginčams ir dar nėra perkelta į nacionalinę Lietuvos teisę.
2025 m. gruodžio 11 d. Nr. e3K-3-172-421/2025
- Sutuoktinių turtas | Turto dalijimas natūra – prioritetas; kompensacijai vertinamos galimybės
LAT byloje sprendė sutuoktinių turto padalijimo klausimus ir dar kartą nurodė, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, o teismai pirmiausia turi įvertinti, ar yra objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas. Parenkant kitą turto padalijimo būdą, pavyzdžiui, turtą paliekant vienam sutuoktiniui, o kitam priteisiant kompensaciją, turi būti įvertintos kiekvieno sutuoktinio galimybės apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto), galimybės išmokėti tokią kompensaciją, pasiskolinti lėšas, terminas, per kurį kiekvienas iš sutuoktinių galėtų išmokėti kompensaciją, taip pat atsižvelgta į sutuoktinių amžių, gaunamas pajamas ir finansinį pajėgumą išmokėti kompensaciją.
2025 m. gruodžio 10 d. Nr. e3K-3-170-916/2025
- Viešieji pirkimai | Ekonominio naudingumo kriterijai turi būti pagrįsti realia ekonomine nauda
LAT nagrinėjo klausimą dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymo viešojo pirkimo sąlygose. LAT nurodė, kad perkančiųjų organizacijų diskrecija nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra plati, tačiau nėra neribota – tokie kriterijai turi būti pagrįsti realia ekonomine nauda, apibūdinti realų techninį pranašumą, papildomas funkcines charakteristikas, kurios suteikia pridėtinę vertę. Tuo tarpu perkančiųjų organizacijų bendro pobūdžio argumentai apie jų statusą, vykdomą veiklą ar viešojo pirkimo objekto pobūdį, svarbą (pavyzdžiui, socialiai jautri visuomenei svarbi sveikatos priežiūros sritis) negali būti pagrindu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams nustatyti ir pateisinti tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą.
LAT akcentavo ir tai, jog sprendžiant dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (ir jų lyginamojo svorio) teisėtumo, ypatingai svarbu nustatyti, ar tokie kriterijai yra proporcingi – įvertinti, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ar nėra privilegijuojami tam tikri tiekėjai, ar kriterijai nėra suformuluoti pernelyg detaliai.
2025 m. gruodžio 11 d. Nr. e3K-3-193-378/2025
- Vykdomoji byla | Grąžinus dokumentą dėl turto ir pajamų nebuvimo, byla užbaigiama ir dėl vykdymo išlaidų išieškojimo
LAT byloje išaiškino, kad tais atvejais, kai vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui dėl skolininko turto ir pajamų nebuvimo, vykdomoji byla turi būti užbaigiama, net jeigu vykdymo išlaidos iš skolininko nebuvo išieškotos.
LAT pažymėjo, kad: (i) CPK 611 straipsnio 4 dalis yra blanketinė norma, leidžianti atskirai tęsti vykdymo išlaidų išieškojimą tik aiškiai Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais, kurie yra baigtiniai; (ii) išieškojimo negalimumo aktas reiškia, kad skolininkas neturi nei turto, nei pajamų, todėl ir vykdymo išlaidų išieškojimas negalimas. Kai vykdomasis dokumentas dėl šios priežasties grąžinamas, vykdomoji byla yra užbaigiama ir vykdymo išlaidų išieškojimas toliau nėra vykdomas.
2025 m. gruodžio 11 d. Nr. 3K-3-194-469/2025
- Bendrabučio blokas | Pardavus dalį, bendraturčiui taikoma pirmenybės teisė ją įsigyti
Kasacinėje byloje nagrinėti klausimai, susiję su nuosavybės teisės įgyvendinimu, kai parduodamas bendrabučio tipo pastato bloke esantis kambarys, kuris nėra bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, tačiau tokio tipo bloko kambarių savininkų bendroji dalinė nuosavybė yra tame pačiame bloke esantis koridorius, tualetas ir dušas, aiškinimo ir taikymo.
LAT šioje byloje pakartojo savo ankstesnę praktiką dėl CK 4.79 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslų – tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo bendrosios nuosavybės dalį arba tapdamas vieninteliu turto savininku.
2025 m. gruodžio 11 d. Nr. e3K-3-191-403/2025