LAT nutarčių apžvalga 2025 m. gruodžio 22 d. – gruodžio 26 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 4 bylas. Trumpai:
- Preliminarioji sutartis | Pardavėjui neteisėtai nutraukus preliminariąją sutartį ir turtą vėliau pardavus brangiau, kainų skirtumo (gautos naudos) priteisimas galimas tik išimtiniais atvejais
- Vykdomoji byla | Likvidavus skolininką be teisių perėmėjo, turto perduoti varžytynių laimėtojui negalima – vykdomoji byla nutraukiama
- Patentai | Jei apibrėžtyje yra keli nepriklausomi punktai, kiekvienas jų turi atitikti patentabilumo reikalavimus, o tai vertinama pagal apibrėžtį (aprašymas jos nepapildo)
- Vaikų išlaikymas | Net ir pavedime nenurodžius mokėjimo paskirties, byloje pateikti banko sąskaitos išrašai laikytini pagrindžiančiais prievolės išlaikyti vaikus vykdymą
Šiuo laikotarpiu išviešintos 3 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos 2025 m. gruodžio 15–18 d. Trumpai:
- Tėvų valdžia | Laikinas tėvų valdžios ribojimas – kraštutinė priemonė, kuri taikoma tik esant ypač netinkamam (nesuderinamam su vaiko teise į saugią aplinką) tėvų elgesiui
- Regresas | Darbdavys (neapdrausto automobilio savininkas), atlyginęs nukentėjusiam asmeniui neblaivaus darbuotojo eismo įvykio metu padarytą žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš darbuotojo atlyginti šią sumą visa apimtimi
- Ad hoc globėjas | Jei vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje, Lietuvos teismas gali skirti ad hoc globėją konkrečiam ginčui
- Preliminarioji sutartis | Pardavėjui neteisėtai nutraukus preliminariąją sutartį ir turtą vėliau pardavus brangiau, kainų skirtumo (gautos naudos) priteisimas galimas tik išimtiniais atvejais
Neteisėtai preliminariąją sutartį nutraukusios šalies gautos naudos (kainų skirtumo vėliau pardavus tą turtą brangiau kitam asmeniui) priteisimas nukentėjusiai šaliai yra išimtinis nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimo būdas ir taikytinas tik ypatingais atvejais.
Byloje spręstas klausimas dėl nuostolių atlyginimo tuo atveju, kai pardavėjas neteisėtai nutraukė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir vėliau tą patį turtą pardavė trečiajam asmeniui už gerokai didesnę kainą. Pirkėjas reikalavo atlyginti nuostolius – skirtumą tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir vėliau pardavėjo su kitu pirkėju sudarytos pagrindinės sutarties kainos.
Plėtodamas savo praktiką dėl nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimo tokiose situacijose, LAT papildomai išaiškino, kad:
(i) kasacinio teismo praktikoje suformuotas kainų skirtumo principas, kai jis taikomas įrodinėjamai prarastos galimybės piniginei vertei apskaičiuoti, turi būti suprantamas taip: palyginama asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningos šalies neteisėtų veiksmų, siūlyta sandorio kaina ir kaina, už kurią per protingą terminą vėliau nukentėjusi šalis sudarė pagrindinę sutartį;
(ii) nors kasacinio teismo praktikoje nesąžiningos šalies gautos naudos priteisimas nukentėjusiai šaliai, kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas, pripažįstamas leistinu, šis nuostolių apskaičiavimo būdas turi būti laikomas išimtiniu ir taikytinas tik ypatingais atvejais: kai nukentėjusio asmens patirtų nuostolių nėra galimybės apskaičiuoti remiantis kitais kasacinio teismo praktikoje išplėtotais nuostolių apskaičiavimo būdais arba kai nesąžiningos šalies neteisėtais veiksmais pažeidžiamas ne tik tinkamo sutarties vykdymo interesas, bet ir aukštesnės teisinės vertybės;
(iii) kai nukentėjusi šalis neįrodinėja prarastos galimybės piniginės vertės ir kai nėra išimtinių aplinkybių taikyti nesąžiningos šalies gautos naudos institutą, nukentėjusios šalies patirti nuostoliai turi būti apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje preliminariojoje sutartyje nustatytos daikto kainos ir šio daikto rinkos kainos preliminariosios sutarties nutraukimo metu.
2025 m. gruodžio 22 d. Nr. e3K-7-148-1075/2025
- Vykdomoji byla | Likvidavus skolininką be teisių perėmėjo, turto perduoti varžytynių laimėtojui negalima – vykdomoji byla nutraukiama
Nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisiškai ydinga situacija, kai, esant areštuotam turtui ir nepaisant antstolės vykdomų išieškojimo veiksmų (turto pardavimo varžytynėse), Juridinių asmenų registro tvarkytojas likvidavo skolininką (turto savininką) ir išregistravo jį iš Juridinių asmenų registro, taip sukeldamas neapibrėžtumą vykdymo procese.
LAT išaiškino, kad, likvidavus skolininką ir esant negalimam jo teisių bei pareigų perėmimui, nėra teisinio pagrindo surašyti turto pardavimo varžytynėse aktą ar kitu būdu turtą nuosavybės teise perduoti varžytynių laimėtojui. Tokiu atveju atsiranda teisinis pagrindas vykdomąją bylą nutraukti ir laikyti ją baigta.
2025 m. gruodžio 22 d. Nr. e3K-3-195-403/2025
- Patentai | Jei apibrėžtyje yra keli nepriklausomi punktai, kiekvienas jų turi atitikti patentabilumo reikalavimus, o tai vertinama pagal apibrėžtį (aprašymas jos nepapildo)
LAT pasisakė dėl išradimo atitikties patentabilumo reikalavimams vertinimo, kai patento apibrėžtis yra daugiapunktė, sudaryta iš nepriklausomų apibrėžties punktų, kurių kiekvienas apibūdina vieną išradimų grupės išradimą.
Teismas nurodė, jog išradimo atitiktis patentabilumo (naujumo ir išradimo lygmens) reikalavimams yra teisės, o ne fakto klausimas. Kai patento apibrėžtį sudaro keli nepriklausomi saugomi punktai, patentabilumo reikalavimus turi atitikti kiekvienas išradimų grupės išradimas (punktas). Patento suteikiamas apsaugos ribas nustato patento apibrėžtis. Kartu su patento apibrėžtimi pateikiamo patento aprašymo paskirtis – išradimo esmės atskleidimas. Aiškinant patento apibrėžtį, turi būti atsižvelgiama į aprašymą ir brėžinius. Išradimo apibrėžtis ir išradimo aprašymas yra atskiri patento paraiškos dokumentai, kurių paskirtis ir teisinė reikšmė skiriasi. Išradimo apibrėžtyje nurodyti požymiai turi būti aiškinami remiantis išradimo aprašymu, tačiau išradimo apibrėžtis negali būti aiškinama plačiai – papildant išradimo aprašyme nurodytais požymiais, kurie pačioje apibrėžtyje nenurodyti. Išradimo atitiktis patentabilumo – naujumo, išradimo lygio, pramoninio pritaikomumo – reikalavimams turi būti vertinama pagal išradimo apibrėžtį.
2025 m. gruodžio 22 d. Nr. e3K-3-203-469/2025
- Vaikų išlaikymas | Net ir pavedime nenurodžius mokėjimo paskirties, byloje pateikti banko sąskaitos išrašai laikytini pagrindžiančiais prievolės išlaikyti vaikus vykdymą
LAT išsprendė ginčą tarp tėvų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės vykdymo. Kasacinės instancijos teismas pripažino, kad visos lėšos, kurios buvo pervestos vaikų motinai (ieškovei) po pasirašytos taikos sutarties su atsakovu (vaikų tėvu) ir kurių egzistavimas byloje grindžiamas vaikų tėvo (atsakovo) pateiktais banko sąskaitų išrašais, turėtų būti vertinamos tiek kaip patvirtinančios vaikų motinai (ieškovei) perduotų (paskolintų) lėšų grąžinimą, tiek kaip lėšos, skirtos nepilnamečių vaikų išlaikymo mokėjimui.
2025 m. gruodžio 23 d. Nr. e3K-3-196-916/2025
Išviešintos LAT nutartys, priimtos 2025 m. gruodžio 15–18 d.:
- Tėvų valdžia | Laikinas tėvų valdžios ribojimas – kraštutinė priemonė, kuri taikoma tik esant ypač netinkamam (nesuderinamam su vaiko teise į saugią aplinką) tėvų elgesiui
Byloje buvo nagrinėti klausimai, susiję su santuokos nutraukimo teisinėmis pasekmėmis. Vienas iš esminių klausimų – ar yra pagrindas laikinai riboti tėvo valdžią. LAT dar kartą pažymėjo, kad tėvų valdžios ribojimas yra kraštutinė priemonė ir taikoma tik tais atvejais, kai tėvų elgesys yra ypač netinkamas, nesuderinamas su vaiko teise augti saugioje aplinkoje.
2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-190-1120/2025
- Regresas | Darbdavys (neapdrausto automobilio savininkas), atlyginęs nukentėjusiam asmeniui neblaivaus darbuotojo eismo įvykio metu padarytą žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš darbuotojo atlyginti šią sumą visa apimtimi
Kasacinis teismas sprendė ginčą dėl solidariųjų bendraskolių – transporto priemonės savininko (darbdavio) bei vairuotojo (darbuotojo) – tarpusavio regreso teisės apimties, kai transporto priemonės savininkas atlygino Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui (Biuras) žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, kurią vairavo neblaivus darbuotojas.
Pagrindinis nagrinėtas klausimas buvo, kokios dalies grąžinimo iš žalą sukėlusio vairuotojo gali prašyti transporto priemonės savininkas – pusės ar visos. Žemesnės instancijos teismai laikė, kad transporto priemonės savininkas ir kartu darbdavys, neapdraudęs automobilio ir leidęs jį naudoti darbuotojui, pažeidė imperatyvias teisės normas ir tokiu elgesiu sudarė prielaidas žalai atsirasti.
LAT priminė savo praktiką, kad pareigą apdrausti transporto priemonę ir neleisti kitiems asmenims naudoti neapdraustos transporto priemonės pažeidusiam asmeniui vien dėl šios pareigos pažeidimo nekyla atsakomybė už kito asmens naudota neapdrausta transporto priemone sukeltą žalą.
Kartu LAT išplėtojo šią praktiką, pateikdamas papildomą išaiškinimą, jog pareigą apdrausti transporto priemonę pažeidęs asmuo prieš Biurą atsako įstatymo pagrindu kartu su žalą neapdrausta transporto priemone sukėlusiu asmeniu ne dėl to, kad savo veiksmais ar neveikimu prisideda prie žalos atsiradimo, o dėl minėtos pareigos pažeidimo, dėl ko žalą vietoje draudiko nukentėjusiam asmeniui atlygina Biuras. Tokiu reguliavimu siekiama palengvinti Biurui, atlyginusiam žalą nukentėjusiajam, galimybes išsiieškoti išmokėtas sumas. LAT išaiškino ir tai, kad tokiu atveju darbdavys, neapdraudęs savo transporto priemonės, tačiau Biurui atlyginęs visą jo darbuotojo padarytą žalą, laikytinas kito asmens padarytą žalą atlyginusiu asmeniu, o tai atitinkamai lemia, kad jis turi teisę regreso tvarka reikalauti visos Biurui sumokėtos sumos.
2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-184-1249/2025
Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl ad hoc (tik šiam atvejui) globėjo nepilnamečiam vaikui paskyrimo, siekiant, kad globėjas atstovautų ir užtikrintų nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus teisminiame procese ir ikiteisminiame mediacijos procese.
LAT išaiškino, kad: (i) Lietuvos teismai turi jurisdikciją skirti ad hoc globėją, nes vaikas gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri šiuo atveju yra Lietuvoje, nepaisant to, kad vaikas jau daugiau nei dvejus metus gyvena užsienyje; (ii) ad hoc globėjas gali būti skiriamas ir tuo atveju, kai interesų konfliktas kyla tarp vaiko ir vieno iš tėvų, jeigu kitam vaiko tėvui yra apribota tėvo valdžia; (iii) kai ad hoc globėjas nepilnamečiam vaikui skiriamas tik atstovauti sprendžiant konkretų ginčą, jo veikla, atitinkamai ir jo teisių ir pareigų apimtis, yra ribota.
2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-176-916/2025