LAT nutarčių apžvalga 2025 m. gruodžio 15 d. – gruodžio 19 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 11 bylų, iš kurių 3 aptariame žemiau, o likusias 8 – apžvelgsime, kai jos bus išviešintos. Trumpai:
- Bylinėjimosi išlaidos | Dirbtinai išskaidžius to paties skrydžio reikalavimus į kelias bylas, advokato išlaidos mažinamos vertinant tarsi viena byla
- Valstybinė žemė | Savivaldybė nuomos sutartyje nenustato bendraturčių naudojimosi tvarkos – dėl to sutarties keisti neprivalo
- Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas | Kai pacientė gyva, neturtinę žalą pagal PTŽSAĮ paprastai gali reikalauti tik ji pati, o sutuoktinis savarankiškos teisės neturi
- Bylinėjimosi išlaidos | Dirbtinai išskaidžius to paties skrydžio reikalavimus į kelias bylas, advokato išlaidos mažinamos vertinant tarsi viena byla
Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai dydžio bylose pagal keleivių teises perėmusios bendrovės ieškinius dėl kompensacijos už sutrikdytą skrydį. Bendrovė 7 (septyniose) atskirose bylose prašė priteisti iš skrydžių bendrovės kompensacijas už to paties skrydžio vėlavimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skrydžių bendrovė nesutiko su prašomo priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydžiu, nurodžiusi, kad ieškiniai yra nesudėtingi ir parengti pagal šabloną, keičiant tik keleivių anketinius duomenis.
LAT išaiškino, kad tais atvejais, kai dirbtinai skaidomi iš to paties sutrikdyto skrydžio kildinami reikalavimai – reiškiami kaip atskiri reikalavimai atskirose bylose, atlygintinų išlaidų advokato pagalbai dydis skaičiuotinas atsižvelgiant į tai, kad visi tokie reikalavimai galėjo ir turėjo būti pareikšti vienoje civilinėje byloje – toks procesinis elgesys vertintinas kaip nepagrįstas išlaidavimas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) ir yra pagrindas mažinti prašomą priteisti išlaidų atlyginimą, vertinant teiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį taip, tarsi jos buvo teiktos vienoje civilinėje byloje.
2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-162-421/2025
- Valstybinė žemė | Savivaldybė nuomos sutartyje nenustato bendraturčių naudojimosi tvarkos – dėl to sutarties keisti neprivalo
LAT nagrinėjo, ar savivaldybė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, turi pareigą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį – pagal vieno iš bendraturčių prašymą, nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką, kai valstybinės žemės nuomos sutartyse nėra nurodytos konkrečios nuomojamo žemės sklypo dalys.
LAT išaiškino, kad kai valstybinės žemės sklypas išnuomojamas vieno pagrindinio statinio bendraturčiams, pagal galiojančius teisės aktus jiems išnuomojamos tik žemės sklypo dalys, tačiau naudojimosi tvarka ir konkrečių dalių atribojimas nenustatomi. LAT pabrėžė, kad savivaldybė neturi nei teisės, nei pareigos nuomos sutartyje nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarkos tarp bendraturčių, o nuomos sutartis gali būti keičiama tik siekiant ją suderinti su imperatyviomis teisės aktų nuostatomis.
2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-200-781/2025
- Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas | Kai pacientė gyva, neturtinę žalą pagal PTŽSAĮ paprastai gali reikalauti tik ji pati, o sutuoktinis savarankiškos teisės neturi
Teismuose buvo išnagrinėtas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo po to, kai sutuoktinei buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – klaidingai nustatytas nėštumo laikotarpis ir atliktas neteisėtas nėštumo nutraukimas, dėl kurio vėliau mirė 18 savaičių vaisius. Esminis nagrinėtas klausimas – ar gyvos pacientės sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (PTŽSAĮ), kai žala pasireiškė per pacientės sveikatos sužalojimą ir prenatalinėje stadijoje buvusio vaisiaus mirtį.
LAT išaiškino keletą svarbių dalykų:
(i) negimęs vaisius, nepriklausomai nuo nėštumo trukmės, negali būti laikomas savarankišku teisinių santykių subjektu. Vaisiaus teisės gali būti ginamos tik per motiną kaip pacientę, kurios sveikatai padaryta žala;
(ii) kai pacientas yra gyvas ir jam padaryta žala sveikatai, teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal PTŽSAĮ turi tik pats pacientas. Gyvo paciento artimieji, įskaitant sutuoktinį, neturi savarankiškos teisės į neturtinės žalos atlyginimą vien dėl emocinių išgyvenimų, patirtų dėl paciento sveikatos sužalojimo;
(iii) kitų asmenų (ne paciento) teisė į neturtinės žalos atlyginimą gali būti pripažįstama tik išimtiniais atvejais – esant ypač artimam ryšiui ir nepaprastai didelei patirtai žalai.
2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-201-611/2025
Išnagrinėtos bylos, kurių nutartys dar neišviešintos:
- Dėl draudimo išmokos regreso teise ir procesinių palūkanų priteisimo | 2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-184-1249/2025
- Dėl santuokos nutraukimo ir teisinių pasekmių | 2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-190-1120/2025
- Dėl kompensacijos priteisimo | 2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-192-421/2025
- Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo | 2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-197-421/2025
- Dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo | 2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-198-421/2025
- Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo | 2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-199-421/2025
- Dėl bylinėjimosi išlaidų | 2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-209-421/2025
- Dėl skolos priteisimo | 2025 m. gruodžio 18 d. Nr. e3K-3-216-421/2025