LAT nutarčių apžvalga 2025 m. gegužės 5 d. – gegužės 9 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Nagrinėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl ieškovei (UAB) nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės, kurioje yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pripažinimo daugiabučio gyvenamojo namo priklausiniu, taip pat naudojimosi žemės sklypu ir jame esančia aikštele tvarkos nustatymo.
LAT nurodė, kad tuo atveju, kai automobilių stovėjimo aikštelė yra įrengta prie daugiabučio gyvenamojo namo, tokia aikštelė paprastai yra skirta šiam namui tarnauti. Pareiga šalia daugiabučio gyvenamojo namo įrengti atitinkamą skaičių automobilių stovėjimo vietų kyla iš statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų imperatyvių nuostatų, todėl šiame name esančių butų savininkams turi būti sudaryta galimybė naudotis jų namui tarnauti skirta aikštele, be kita ko, saugant joje automobilius. Kita vertus, LAT pažymėjo ir tai, kad aikštelė, kuri buvo suprojektuota ir įrengta kaip daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys, nebūtinai visuomet yra priklausiniu, tam tikrais atvejais, pasikeitus aplinkybėms, ji gali tapti ir pagrindiniu (savarankišku) daiktu. Todėl iškilus ginčui dėl daikto tarnavimo ir jo paskirties turi būti vadovaujamasi ginčo metu įrodyta daikto naudojimo paskirtimi ir jo tarnavimo kitam daiktui aplinkybėmis.
Šiuo konkrečiu atveju ginčo aikštelė buvo skirta tarnauti gyvenamajam namui – jame esančių butų ir komercinių patalpų savininkų (naudotojų) automobiliams saugoti. Nurodytu tikslu aikštelė buvo faktiškai naudojama nuo tada, kai buvo pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, ir yra naudojama iki šiol. Todėl nustatyta, kad ginčo aikštelė – tai daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys. LAT pabrėžė, kad tai, jog priklausiniu esantis daiktas nuosavybės teise priklauso ne pagrindinio daikto savininkui, o kitam asmeniui, savaime nereiškia, kad šių daiktų negali sieti bendra ūkinė paskirtis ir jie negali būti pripažinti pagrindiniu daiktu ir jo priklausiniu. Situacija, kai priklausiniu buvęs daiktas, neperleistas kartu su pagrindiniu daiktu, nustoja būti jo priklausiniu, yra galima, tačiau tam, kad toks daiktas prarastų priklausinio savybes, nepakanka nustatyti tik faktą, jog pagrindinis daiktas ir priklausinys priklauso skirtingiems asmenims, o yra būtina nustatyti aplinkybę, kad priklausinys nustojo tarnauti pagrindiniam daiktui.
LAT, vertindamas šalių argumentus būtent dėl naudojimosi aikštele tvarkos nustatymo, taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad ši žemės sklypo dalis yra užstatyta, todėl, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, ji negali būti vertinama kaip laisvas (neužstatytas) plotas, savaime nereiškia, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai (butų savininkai) negali naudotis ginčo aikštele. Teisės aktuose, įpareigojančiuose suprojektuoti ir įrengti prie daugiabučio gyvenamojo namo atitinkamą automobilių stovėjimo vietų skaičių, nėra reikalaujama, kad tokioje namui aptarnauti įrengtoje aikštelėje esančios automobilių stovėjimo vietos būtų perleistos būtent šio namo bendraturčiams. Aplinkybė, kad visa aikštelė nuosavybės teise priklauso ieškovei, nepanaikina aikštelės kaip namo priklausinio statuso ir nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų teisės naudotis aikštele. Tokioje situacijoje galėtų būti keliamas klausimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių teisės naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu šio namo priklausiniu (aikštele) įgyvendinimo (teisėto pagrindo parinkimo, naudotinų dalių nustatymo, atlygintinumo už naudojimąsi svetimo daikto dalimi).
2025 m. gegužės 6 d. Nr. e3K-3-81-403/2025
Byloje nagrinėtas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir taikos sutarties nuostatų aiškinimo apimties. Kasacinis teismas išaiškino, kad (1) sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali aiškinti taikos sutarties sąlygas tiek, kiek to reikia vykdymo aiškumui užtikrinti, tačiau negali keisti šalių valios; (2) vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tiems asmenims, kurie iš taikos sutarties turi reikalavimo teisę.
2025 m. gegužės 6 d. Nr. 3K-3-60-1249/2025
Šioje byloje ginčas kilo tarp buvusių sutuoktinių dėl nekilnojamojo turto teisinio statuso. Ieškovas siekė pripažinti, kad butas su terasa ir dalis garažo yra jo asmeninė nuosavybė, grįsdamas tuo, kad turtas įgytas už jo asmenines lėšas, jis išreiškęs valią turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, ir turtas įsigytas faktiškai gyvenant skyrium. Žemesnės instancijos teismai pripažino ginčo turtą ieškovo asmenine nuosavybe, remdamiesi jo teiginiais ir vėliau Rusijos Federacijoje sudaryta vedybų sutartimi.
LAT nesutiko su žemesnių teismų išvadomis ir priėmė atsakovei palankų sprendimą. LAT konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog turtas įgytas už asmenines lėšas, nepagrindė to pakankamais rašytiniais įrodymais, o notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad turtas įsigyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. LAT taip pat nurodė, kad vėliau Rusijos Federacijoje sudaryta vedybų sutartis negali būti taikoma ginčo turtui, nes buvo sudaryta žymiai vėliau nei įsigytas turtas ir joje buvo kalbama tik apie Rusijos Federacijoje esantį šalių turtą.
2025 m. gegužės 6 d. Nr. e3K-3-79-1120/2025