LAT nutarčių apžvalga 2025 m. gegužės 26 d. – gegužės 30 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 3 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar draudėjas, kurio civilinė atsakomybė yra apdrausta, turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoka pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą būtų išmokėta tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, kai iš draudėjo šiam asmeniui jau yra priteistas žalos atlyginimas, bet jis dar nėra įvykdytas.
LAT konstatavo, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai, todėl draudėjas turi teisę reikalauti, jog draudikas įvykdytų pareigą pagal draudimo sutartį, sumokėdamas draudimo išmoką tiesiogiai žalą patyrusiam trečiajam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad tokio reikalavimo patenkinimas sukeltų draudėjui materialinių teisinių padarinių – jo turtinė prievolė trečiajam asmeniui būtų įvykdyta, todėl egzistuoja teisėtas ieškovo suinteresuotumas.
LAT taip pat akcentavo, kad vien tai, jog trečiajam asmeniui žalos atlyginimas jau yra priteistas iš draudėjo, savaime nereiškia, kad žala yra atlyginta. Žalos atlyginimo prievolė laikoma įvykdyta tik tada, kai trečiasis asmuo faktiškai gauna atlygį. Todėl, esant solidariai draudėjo ir draudiko atsakomybei, draudėjas nepraranda teisės reikalauti, kad už jį žalos atlyginimą įvykdytų draudikas.
2025 m. gegužės 27 d. Nr. e3K-3-90-823/2025
Byloje ieškovė siekė teismo sprendimu nustatyti kelio servitutą atsakovo sklype, nors atsakovas teigė, jog jis nereikalingas, nes ieškovė gali patekti į savo sklypą per viešąjį kelią, o servitutas buvo numatytas tik detaliajame plane. LAT išaiškino, kad ieškinys dėl priverstinio servituto nustatymo atmestinas.
LAT pasisakė, kad teritorinio planavimo dokumentuose (detaliuosiuose planuose) nustatyti servitutai savaime nesukuria teisinių padarinių ir nėra privalomas pagrindas servitutams nustatyti. Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik esant objektyviam būtinumui, kai nėra kitų alternatyvų daikto naudojimui, o įrodinėjimo našta dėl tokio būtinumo tenka servituto reikalaujančiam asmeniui.
Taip pat buvo pabrėžta privačios nuosavybės apsauga, atmetant galimybę nustatyti servitutą vien dėl patogumo ar didesnio naudingumo, bei aiškiai apibrėžta, kad sutarties laisvės principas neleidžia versti asmens sudaryti sutartį dėl servituto net ir tuo atveju, kai jis anksčiau buvo sutikęs su detaliuoju planu, kuriame toks servitutas numatytas.
2025 m. gegužės 27 d. Nr. e3K-3-103-469/2025
Byloje LAT sprendė, ar tuo atveju, kai užsakovo priešieškinis dėl išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo yra atmetamas dėl to, kad suėjo ieškinio senaties terminas, teismas privalo tenkinti rangovo reikalavimą priteisti darbų kainą už darbus, atliktus su trūkumais.
LAT konstatavo, kad užsakovas nuo rangovo reikalavimo priteisti kainą už darbus pagal rangos sutartį byloje gynėsi dviem būdais: 1) atsikirtimais į ieškinį, kuriais įrodinėjo netinkamai atliktų darbų aplinkybę ir 2) priešieškiniu, kuriuo prašė atlyginti netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.
Taigi atsakovas (užsakovas) siekė įgyvendinti du atskirus teisių gynybos būdus – kainos sumažinimą bei išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimą, tik pirmuoju atveju įgyvendino šią teisę reikšdamas atsikirtimus, o antruoju – reikšdamas priešieškinį.
LAT išaiškino, kad ieškinio senaties terminas gali būti taikomas tik ieškinio ar priešieškinio reikalavimams, bet ne atsikirtimams į ieškinį. Dėl to, atmetus atsakovo (užsakovo) priešieškinį dėl išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimo, atsakovas išsaugojo teisę remtis darbų trūkumais ginantis nuo ieškovo (rangovo) reikalavimo dėl darbų kainos sumokėjimo, nes atsikirtimams ieškinio senaties terminas netaikytinas. Taigi, ieškinio senaties termino pritaikymas užsakovo reikalavimui dėl išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo savaime nelemia rangovo reikalavimo sumokėti už atliktus darbus tenkinimo.
2025 m. gegužės 27 d. Nr. e3K-3-100-1249/2025