LAT nutarčių apžvalga 2025 m. birželio 9 d. – birželio 13 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 2 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Sprendžiant ginčą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą – LAT nustatė, kad testamento turinio ir testatoriaus valios aiškinimas priklauso išimtinei teismo kompetencijai. Todėl LAT pabrėžė, jog notarė neturėjo teisės aiškinti testamente išreikštą testatoriaus valią. Kilus ginčui dėl testamento turinio, būtent teismui tenka pareiga aiškinti testamento turinį ir jame išreikštą testatoriaus valią.
LAT išaiškino, kad notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko nėra pagrindo atlikti atitinkamą notarinį veiksmą ir kokia teisine nuostata tai pagrindžiama. Pakankamu pagrindu gali būti tai, kad nenustatyta kokia nors įstatyme nurodyta svarbi aplinkybė, nurodant atitinkamą įstatymo nuostatą. LAT nurodė, kad tai, jog testatorius išreiškė valią savo turto palikimą susieti su šeiminiu statusu jo atžvilgiu, yra notarės subjektyvus testamento turinio aiškinimas, neturintis objektyvaus pagrindo. Tokią išvadą suponuoja minėto argumento lingvistinė formuluotė „mano nuomone, jeigu jis būtų norėjęs palikti savo turtą K. I., galėjo ir neminėti tuo metu esamo statuso“. Notarė, gavusi įpėdinio pagal įstatymą laišką, kuriame jis atkreipė dėmesį, jog palikėjas su pareiškėja buvo nutraukęs santuoką, turėjo išaiškinti šiam asmeniui, kad ji neturi kompetencijos priimti sprendimų dėl ginčijamų aplinkybių ir aiškinti testatoriaus valios, todėl asmuo, manantis, jog jo teisės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų gynimo.
2025 m. birželio 11 d. Nr. e3K-3-114-378/2025
Byloje spręstas ginčas pagal patalpų savininkų ieškinį namo administratorei ir statybos rangovui dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia. Namo administratorė vykdė viešą konkursą dėl namo stogo ir fasado paprastojo remonto darbų, bet pasirašė rangos sutartį su jame nedalyvavusia atsakove, o bendra rangos sutartyje nurodyta kaina didesnė, nei pasiūlė konkurso laimėtoja. LAT išaiškino, kad tokia sutartis, kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento.
LAT išaiškino, kad restitucija gali būti taikoma tik tarp rangovo ir daugiabučio namo savininkų, kuriems atiteko atliktų darbų rezultatas. LAT aiškinimu, būtent faktiškai atliktų darbų rezultato kaina, o ne niekinės sutarties kaina, turi būti paskirstyta butų ir kitų patalpų savininkams bei restitucijos pagrindu sumokėta rangovui.
LAT nurodė, kad tarp rangovo ir administratoriaus restitucija netaikytina, nes tarp jų neįvyko nei materialinis, nei nematerialinis apsikeitimas. Tokiais atvejais turi būti taikomi subsidiarūs civilinės teisės gynybos būdai – reikalavimai dėl kitais pagrindais atsiradusios prievolės, nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto grąžinimo. LAT pabrėžė, kad administratorius neturi pagrindo reikalauti restitucijos kaip niekinio sandorio padarinio, tačiau nepraranda teisės reikšti reikalavimus kitais – subsidiariais – pagrindais.
2025 m. birželio 12 d. Nr. 3K-3-86-403/2025