LAT nutarčių apžvalga 2025 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.
Šios savaitės LAT nutartį komentuoja WALLESS partneris dr. Darius Miniotas.
Konkurencijos bylos nėra dažnos Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų praktikoje, todėl ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis laikytina reikšmingu indėliu į Lietuvos konkurencijos teisės praktikos vystymąsi. Šioje byloje LAT išaiškino, jog piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi gali būti nustatomas tik tuomet, kai dominuojantis subjektas turi veiksmų laisvę nustatant savo prekių ar paslaugų kainas. Konkrečiu atveju ši laisvė buvo apribota – kainų nustatymą reglamentavo specialusis teisinis reguliavimas: Elektroninių ryšių įstatymas, jį įgyvendinantys teisės aktai bei Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama ūkio subjekto paslaugų teikimo sąnaudų ir kainų priežiūra.
Kadangi ūkio subjekto sąnaudų ir kainų atitiktis specialiajam reguliavimui buvo patvirtinta Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimu, o ieškovas šio nutarimo administracine tvarka neginčijo, LAT konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pakartotinai (nenuginčijus RRT nutarimo) vertinti taikytų kainų pagrįstumo.
Ši LAT nutartis yra ypač svarbi elektroninių ryšių sektoriuje veikiantiems subjektams – ja pabrėžiama būtinybė Konkurencijos įstatymą taikyti kartu įvertinant ir specialųjį elektroninių ryšių srityje taikomą reguliavimą. Reikalavimai bei pretenzijos pagal Konkurencijos įstatymą gali būti keliami tik tuomet, kai specialusis reguliavimas nepašalina ūkio subjekto veiksmų laisvės savarankiškai priimti sprendimus dėl savo veiklos, šiuo atveju – teikiamų paslaugų kainų.
Reguliuojamoje rinkoje dominuojančią padėtį užimantis paslaugų teikėjas negali būti laikomas piktnaudžiavusiu savo padėtimi dėl jo taikomų kainų, jei šios kainos buvo nustatytos pagal teisės aktuose įtvirtintą metodiką ir patvirtintos reguliavimo institucijos sprendimu.
Byloje buvo sprendžiama, ar Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) remiantis tuo, kad LRTC piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir taikė nesąžiningai aukštas paslaugų kainas. LRTC teigė, kad jis neturėjo laisvės savarankiškai spręsti dėl paslaugų kainų, nes jos yra nustatomos pagal valstybės patvirtintą metodiką, o šių kainų pagrįstumą patvirtino kompetentinga institucija – Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kurios sprendimas nebuvo nuginčytas.
Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad bendrosios kompetencijos teismas neturi teisės iš naujo vertinti paslaugų kainos atitikties konkurencijos teisei, jeigu paslaugų kaina buvo nustatyta pagal teisės aktuose numatytą metodiką ir kainos pagrįstumą patvirtino kompetentinga institucija. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi vertinimas konkurencijos teisės kontekste būtų galimas tik tuo atveju, jei pirmiausia administracine tvarka būtų nuginčytas kompetentingos institucijos sprendimas.
2025 m. liepos 3 d. Nr. e3K-3-120-823/2025
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 6 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Šioje byloje LAT sprendė, ar moteris turi teisę po santuokos pasirinkti vyro pavardę be lietuviškos galūnės – vietoj „-ienė“ naudoti galūnę „-a“. Pareiškėja teigė, kad jos sutuoktinio pavardė yra nelietuviškos kilmės, todėl jai turėtų būti taikoma išimtis pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių punktą, leidžiantį nenaudoti lietuviškos galūnės nelietuviškos kilmės pavardės. LAT konstatavo, kad pareiškėja neįrodė sutuoktinio pavardės nelietuviškos kilmės, todėl ji neturi teisės į nesugramatintą pavardės formą.
2025 m. birželio 30 d. Nr. e3K-7-1-781/2025
Kasacinis teismas nusprendė, kad paveldėtas turtas (žemės ūkio technika), net jei naudojamas santuokos metu įsteigtame ūkyje, savaime netampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tam būtinas aiškus savininko sutikimas. Be to, žemesnės instancijos teismai nepagrįstai sprendė dėl ūkininko ūkio pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nors toks klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuos motyvus pašalino iš sprendimo.
2025 m. liepos 3 d. Nr. e3K-3-133-916/2025
Išsprendęs ginčą tarp fizinio asmens ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, LAT konstatavo, kad nuomininkas neturi teisės į kompensaciją už statinius, jeigu jie buvo pastatyti ar kapitališkai remontuoti neteisėtai (CK 6.557 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas, žinodamas apie galiojančius statybos apribojimus bei besibaigiančią žemės nuomos sutartį, 2014 m. kapitališkai suremontavo Poilsio namelius Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Toks remontas buvo atliktas pažeidžiant sutarties sąžiningo vykdymo principus, todėl už šią pastatų dalį kompensacija nepriklauso.
Vis dėlto teismas iš dalies patenkino kasacinį skundą, nurodydamas, jog už iki 2010-03-26 išlikusias pastatų dalis (fragmentus), buvusias dar iki Kuršių nerijos planavimo schemos įsigalėjimo, ieškovui priklauso kompensacija.
2025 m. liepos 4 d. Nr. e3K-3-135-1120/2025
Byloje buvo sprendžiama, kokiu pagrindu turi būti užbaigta byla apeliacinės instancijos teisme pagal antstolio atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria jis buvo įpareigotas perskaičiuoti skolininko skolą, kai tiek skolos perskaičiavimas, tiek jos sumokėjimas įvyko dar iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo.
Kasacinis teismas priminė, kad civilinės bylos nutraukimas ir apeliacinio proceso nutraukimas yra skirtingi procesiniai institutai.
Šiuo atveju civilinė byla apeliacinės instancijos teisme turėjo būti nutraukta, nes antstolis, iki skundo padavimo perskaičiavęs skolą (kurią skolininkas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme sumokėjo) ir užbaigęs vykdomąją bylą, prarado teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. prarado teisinį suinteresuotumą panaikinti jam skirtą įpareigojimą, kurį antstolis jau buvo įvykdęs.
2025 m. liepos 4 d. Nr. 3K-3-98-933/2025
LAT byloje sprendė dėl kooperatinės bendrovės teisės pašalinti pajininką (ne narį) ir tokio sprendimo teisminės kontrolės ribų. Ieškovas ginčijo pašalinimą remdamasis tuo, kad pašalinimas buvo nesąžiningas ir neproporcingas.
Teismas pabrėžė, kad kooperatinė bendrovė, net būdama savarankiška, negali piktnaudžiauti savo įstatais, taikyti skirtingus standartus nariams ir pajininkams ar pašalinti dalyvius nesuteikusi aiškios informacijos apie jų pareigas ir pašalinimo pagrindus. Nustatyta, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie pašalinimo pasekmes, o bendrovė taikė skirtingas taisykles kitiems nariams.
LAT taip pat išaiškino, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalis leidžia pajininkui ginčyti pašalinimą teisme, net jei tai nėra bendrovės narys, ir kad būtina vertinti tiek pašalinimo pagrįstumą, tiek jo proporcingumą.
LAT patvirtino, jog teismai yra saistomi teismo precedentų tik tais atvejais, kai faktinės aplinkybės analogiškos, o remiantis išimtinai citatomis be faktinės analizės, negalima konstatuoti nukrypimo nuo praktikos.
Ši nutartis įtvirtina, kad kooperatinės bendrovės privalo vienodai elgtis tiek su nariais, tiek su pajininkais, o jų sprendimai dėl pašalinimo turi atitikti proporcingumo, sąžiningumo ir teisinio apibrėžtumo principus.
2025 m. liepos 4 d. Nr. e3K-3-97-701/2025
Teisėjų kolegija išaiškino, kad Statybos įstatymo 27 straipsnyje numatyta išimtis, kada nėra būtina gauti naujo statybos leidimo (kai iki 1 metro keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys), taikytina ir tada, kai padidėja buitinių nuotekų tinklo skersmuo, nes skersmuo yra statinio išorės matmuo. Kolegija pabrėžė, kad šios išimties taikymui nereikalinga papildoma sąlyga, jog nesikeistų statinio kategorija, nes toks reikalavimas būtų nepagrįstas nei lingvistiniu, nei sisteminiu, nei įstatymų leidėjo ketinimų aiškinimu.
2025 m. liepos 4 d. Nr. e3K-3-126-1249/2025