LAT nutarčių apžvalga 2025 m. birželio 23 d. – birželio 27 d.
Prekių ženklo savininkas negali uždrausti lygiagrečiam importuotojui prekiauti perpakuotais vaistais, jeigu nustatoma objektyvi būtinybė vaistą perpakuoti – kai vaisto importuotu pavadinimu patekimas į rinką būtų apribotas.
Byloje spręstas klausimas ar ieškovė, vaistų gamintoja ir prekių ženklo savininkė, pagrįstai prieštaravo lygiagretaus vaistų importuotojo atliktam vaistų pakuočių perpakavimui ir tuo nesukėlė dirbtinio rinkų padalinimo. Teismas nurodė, kad, prekių ženklo savininkas negali uždrausti lygiagrečiam importuotojui prekiauti perpakuotais vaistais, jeigu nustatoma objektyvi būtinybė vaistą perpakuoti – kai vaisto importuotu pavadinimu patekimas į rinką būtų apribotas. Byloje konstatuota, kad lygiagretus importuotojas neįrodė objektyvios būtinybės perpakuoti vaistus naudojant vaistų gamintojui priklausantį prekių ženklą. Nustatyta, kad vaisto pateikimas į rinką vaisto originalių pakuočių pavadinimais nebuvo apribotas, o vaistai perpakuoti siekiant ne patekti į rinką, o padidinti lygiagretaus importuotojo pardavimus ir gauti papildomą pelną, pasinaudojant žinomesnio ir rinkoje įsitvirtinusio prekių ženklo reputacija. Teismas konstatavo, kad lygiagrečiam importuotojui neįrodžius objektyvaus reikalingumo vaistus perpakuoti, vaisto gamintojo prieštaravimas prekiauti perpakuotais vaistais, naudojant jam priklausantį prekių ženklą, neturi pagrindo sukelti dirbtinio rinkų padalijimo.
2025 m. birželio 25 d. Nr. e3K-3-122-469/2025
Paskolų Šveicarijos frankais sutartis pripažinus negaliojančiomis dėl to, kad tokios valiutos panaudojimo sąlyga laikoma nesąžininga vartotojų atžvilgiu, restitucija vykdoma eurais.
Byloje nagrinėtas valiutos, kuria turi būti taikoma restitucija klausimas. Tai yra dar viena nutartis ilgai besitęsiančios Luminor banko bylinėjimosi dėl paskolų, suteiktų Šveicarijos frankais, epopėjoje.
Ieškovai buvo sudarę sutartis su Luminor banku dėl paskolų Šveicarijos frankais. Jie arba imdavo paskolas iš banko Šveicarijos frankais, arba konvertuodavo turėtas paskolas eurais ir litais į Švedicarijos frankus, arba refinansuodavo paskolas, turėtas kituose bankuose kitomis valiutomis. Šveicarijos franko ir euro kursas nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 3 d. padidėjo 47 proc., dėl ko skolininkų pagrindinė skola eurais ir nuo jos skaičiuojamos palūkanos tiek pat padidėjo.
Po kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir ieškinių tikslinimo, sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis kaip nesąžiningos vartotojų atžvilgiu. Teismai taikė restituciją, tačiau Šveicarijos frankais.
LAT šioje nutartyje nusprendė, kad turi būti taikoma restitucija ir ji turi būti taikoma eurais, o ne Šveicarijos frankais, siekiant atkurti realią šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir grąžinti vartotojus į padėtį, kurioje jie būtų buvę, jei nesąžiningos sutarčių sąlygos nebūtų egzistavusios. Teismas pabrėžė, kad restitucijos esmė, jog šalys, gavusios tam tikrą turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (buvusioji padėtis). Pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo.
2025 m. birželio 25 d. Nr. e3K-3-109-403/2025
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 8 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje kilo ginčas dėl teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytų kompensuojamųjų palūkanų dydžio – atsakovė siekė sumažinti 8 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas už kiekvieną uždelstą dieną, teigdama, kad jos yra neprotingos, per didelės ir nesąžiningos. LAT pabrėžė, kad tokia taikos sutarties sąlyga, kartą patvirtinta teismo, įgyja res judicata galią ir negali būti keičiama vykdomojo rašto išdavimo stadijoje. Spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas gali keisti tik vykdymo tvarką, bet ne šalių susitarimo esmę. Palūkanų dydžio keitimas šioje stadijoje būtų nesuderinamas su CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir pažeistų įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, res judicata galią.
2025 m. birželio 25 d. Nr. e3K-3-80-823/2025
Viešųjų pirkimų byloje LAT nurodė, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros siekiančio tiekėjo teisinio suinteresuotumo nepaneigia vien tai, jog jis neginčija visų vėlesnių ar tarpinių viešojo pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų. Užtenka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, be kita ko, teisę į žalos atlyginimą. Viešųjų pirkimų bylose teismų turimas aktyvus vaidmuo leidžia priimti sprendimą ir dėl tų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių, kurių tiekėjas tiesiogiai nebuvo įvardinęs savo kreipimesi.
2025 m. birželio 25 d. Nr. e3K-3-130-381/2025
Ginčas kilo iš tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos pavedimo sutarties, pagal kurią ieškovė turėjo ieškoti pirkėjo atsakovės žemės sklypams. Sutartis numatė 2000 Eur komisinį atlygį, o atsakovei turtą pardavus savarankiškai – 1500 Eur. Atsakovė, galiojant sutarčiai, sklypus pardavė pati ir atsisakė mokėti komisinius, teigdama, kad sąlygos nesąžiningos, o paslaugos nesuteiktos.
LAT konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta mišri – paslaugų ir pavedimo – sutartis. Atsakovė, galiojant sutarčiai savarankiškai pardavė sklypus, taip pažeisdama sutarties sąlygas. LAT pripažino, kad tokiu atveju ieškovė turi teisę reikalauti 1500 Eur komisinio atlygio, kaip numatyta sutartyje. Teismas taip pat nurodė, kad sutarties sąlygos buvo aiškios, atsakovei suprantamos ir nebuvo nustatyta, kad jos būtų buvusios nesąžiningos ar kad ieškovė būtų pasinaudojusi atsakovės nepatyrimu. LAT pabrėžė, jog nors tai buvo vartojimo sutartis, nebuvo pažeisti vartotojos (atsakovės) interesai. Todėl kasacinis skundas buvo atmestas.
2025 m. birželio 25 d. Nr. e3K-3-107-781/2025
Byloje kilo ginčas dėl to, ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti actio Pauliana (sandorių nuginčijimo) ieškinį, kurį bendrovė pareiškė prieš tris atsakovus: bankrutuojančią bendrovę ir du Latvijos subjektus. Ieškovė, veikdama kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorė, reikalavo pripažinti negaliojančiais bankrutuojančios bendrovės atliktus mokėjimus Latvijos atsakovėms ir taikyti restituciją.
LAT nurodė, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti visą bylą, konstatavęs, jog actio Pauliana nėra byla, tiesiogiai kylanti iš bankroto bylos, todėl taikomos bendrosios Reglamento “Briuselis Ia” jurisdikcijos taisyklės. LAT nustatė glaudų ryšį tarp visų reikalavimų ir atmėtė argumentus apie ieškovės piktnaudžiavimą jurisdikcijos taisyklėmis.
2025 m. birželio 25 d. Nr. e3K-3-83-1249/2025
LAT byloje pasisakė dėl naujų įrodymų nepriėmimo bei dėl CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, aiškinimo ir taikymo.
2025 m. birželio 25 d. Nr. e3K-3-116-421/2025
LAT byloje pasisakė dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, taip pat dėl prejudicinių faktų ir jų reikšmės.
2025 m. birželio 25 d. Nr. e3K-3-118-943/2025
LAT byloje pasisakė dėl ieškovo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei teismo pareigą tai išaiškinti ieškovui, aiškinimo ir taikymo.
2025 m. birželio 26 d. Nr. e3K-3-121-781/2025
LAT byloje pasisakė dėl teismo pareigos panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
2025 m. birželio 26 d. Nr. e3K-3-141-916/2025