LAT nutarčių apžvalga 2025 m. birželio 2 d. – birželio 6 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 6 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje buvo sprendžiama dėl darbuotojų atleidimo, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų. Darbdavė (atsakovė) pakeitė darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Ieškovams, kurie buvo dantų technikai, buvo įteikti įspėjimai apie darbo užmokesčio mokėjimo sistemos pakeitimą. Ieškovams nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nuspręsta panaikinti atitinkamus etatus, ieškovus atleisti, o dantų protezų gamybos paslaugas pirkti iš trečiųjų asmenų.
LAT konstatavo, kad tiek darbo užmokesčio mokėjimo sistemos pakeitimai, tiek darbo organizavimo tvarkos pakeitimai – buvo darbdavės sprendimai, nulemti nustatytos dantų protezavimo skyriaus veiklos neefektyvumo. Sutartis su išoriniu paslaugos vykdytoju realiai buvo sudaryta, o dantų technikos laboratorijos naudotas turtas realiai nurašytas arba parduotas. Tai, LAT aiškinimu, patvirtina, kad dantų protezavimo skyriaus darbo organizavimo pakeitimai buvo atlikti ne tam, kad būtų įgyvendinta darbuotojų, nesutikusių dirbti už sumažintą darbo užmokestį, atleidimo schema. Darbo organizavimo pakeitimai atitinka realumo reikalavimą.
Darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažinta pertekline ir tais atvejais, kai nusprendžiama, kad tą veiklą vykdys ne pats darbdavys, bet pasitelkdamas trečiąjį asmenį. Taigi, egzistuoja priežastinis ryšys tarp darbo organizavimo pakeitimų ir konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos ne reikalingumo, kadangi nustatyta, kad, panaikinus ieškovų etatus, jų darbo funkcijos tapo nereikalingos, o į jų vietą nebuvo priimti kiti darbuotojai.
2025 m. birželio 5 d. Nr. e3K-3-95-1249/2025
LAT priminė, kad teismine tvarka patikrinus antstolio veiksmų teisėtumą, jų pakartotinis vertinimas tuo pačiu pagrindu negalimas. Ypatingosios teisenos bylose tapatumas gali būti pripažįstamas, jei sutampa reikalavimo dalykas, pagrindas ir šalys, net jei jos turi skirtingą procesinį statusą. Nagrinėjamoje byloje LAT nustatė, kad šalys, ginčo objektas ir pagrindas sutapo su anksčiau išnagrinėtu ginču. Todėl, vadovaudamasis res judicata principu ir siekdamas išvengti prieštaringų sprendimų, LAT panaikino žemesnių instancijų sprendimus ir bylą nutraukė.
2025 m. birželio 4 d. Nr. e3K-3-74-611/2025
Byloje kilo ginčas dėl vienašališko vartojimo kredito sutarčių nutraukimo, kai bankas neinformavo solidariosios skolininkės (buvusios sutuoktinės) apie mokėjimo vėlavimą ir ketinimą nutraukti sutartis. LAT konstatavo, kad kredito įstaiga, nutraukdama vartojimo kredito sutartį, privalo apie tai informuoti ne tik pagrindinį skolininką, bet ir solidarųjį skolininką, nes tokiu būdu užtikrinama tinkama vartotojų teisių apsauga ir sudaroma galimybė išvengti neigiamų vienašališko sutarties nutraukimo pasekmių, pavyzdžiui, išvengti skolos augimo, kaip įvyko šioje byloje.
2025 m. birželio 4 d. Nr. e3K-3-99-611/2025
Sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo, kai ieškovas aukcione įsigijęs katilinę su 241 kv. m žemės sklypu, siekė papildomai įsigyti 581 kv. m žemės sklypą. Ieškovas teigė, kad jam perduotas žemės sklypas per mažas katilinei eksploatuoti, ir dėl šalia katilinės esančio kamino pripažinimo katilinės priklausiniu.
LAT atmetė ieškovo reikalavimą dėl papildomos žemės sklypo dalies įsigijimo, nurodydamas, kad pasirinktas teisių gynimo būdas netinkamas. LAT paaiškino, kad teismas neturi įgaliojimų įpareigoti VĮ Turto banką perduoti žemę Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), o pastarąją – parduoti ieškovui. Teisė disponuoti valstybine žeme ir vertinti aplinkybes dėl žemės pardavimo lengvatine tvarka suteikta būtent NŽT. Jei ieškovas manė, kad aukcione įgijo per mažą sklypą, jis turėjo ginčyti pačią pirkimo-pardavimo sutartį kaip negaliojančią.
2025 m. birželio 4 d. Nr. e3K-3-102-943/2025
Ieškovas, apeliacinės instancijos teisme jį išteisinus dėl nusikaltimo padarymo, ieškiniu reikalavo priteisti 36 961,57 Eur negautų pajamų – neišmokėto darbo užmokesčio (nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu dėl baudžiamojo persekiojimo baudžiamojoje byloje), išlaidų ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas keletą kartų skundė nutarimus dėl termino nušalinti jį nuo pareigų pratęsimo, tačiau teismas nepasisakė, kokią įtaką šie veiksmai turėjo proceso trukmei. LAT grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui. LAT nuomone teismas tinkamai neįvertino ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų, taip pat ir paties ieškovo veiksmų įtakos proceso trukmei, todėl liko neatskleista bylos esmė.
2025 m. birželio 4 d. Nr. 3K-3-106-1120/2025
Fizinis asmuo pareiškė 85 tūkst. Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusio su nepagrįstai pradėtais ikiteisminiais tyrimais ir jų vilkinimu. LAT priteisė neturtinės žalos atlyginimą: 2500 Eur – dėl neteisėto laikinojo sulaikymo, 1200 Eur – dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.
2025 m. birželio 5 d. Nr. e3K-3-89-381/2025