LAT nutarčių apžvalga 2025 m. birželio 16 d. – birželio 20 d.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo dar 8 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Byloje ieškovas teigė, kad nuo 2009 m. iki 2012 m. paskolino atsakovui 146 258,10 Eur, tačiau iki 2023 m. atsakovas jos negrąžino. Atsakovas priešingai – rėmėsi 2015 m. pasirašyta pinigų dovanojimo sutartimi tai pačiai sumai, pagal kurią, jo teigimu, ieškovas jį atleido nuo paskolos grąžinimo.
LAT išaiškino, kreditoriaus valia atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo gali būti išreikšta bet kokia forma, išskyrus atvejus, kai jos išraiškos formą nustato įstatymas arba sutartis. Atsakovas įrodinėjo ne dovanojimo sutarties sudarymo faktą, o kreditoriaus vienašalio pareiškimo apie skolininko atleidimą nuo prievolės įvykdymo faktą. Šiuo atveju dovanojimo sutarties formos nesilaikymas (nebuvo patvirtinta notariškai) ir šio nesilaikymo pasekmių taikymas nėra teisiškai reikšmingas, o rašytinė dovanojimo sutartis turėjo būti vertinama kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais, galintis patvirtinti ieškovo valią atleisti atsakovą nuo paskolos grąžinimo.
2025 m. birželio 16 d. Nr. e3K-3-110-1075/2025
Ieškovė nupirko pastatus iš bendrovės, tikėdamasi perimti ir 0,9486 ha valstybinės žemės sklypo nuomos teises. Tokio sandorio pagrindas buvo NŽT išduotas sutikimas perleisti tokio ploto žemės nuomos teisę. Tačiau, kai ieškovė kreipėsi dėl nuomos sutarties sudarymo, NŽT atsisakė sudaryti 0,9486 ha žemės sklypo nuomos sutartį ir pasiūlė išsinuomoti tik 0,1479 ha plotą. Atsisakymas buvo grindžiamas tuo, kad buvusiai savininkei buvo išnuomotas per didelis žemės plotas statiniams eksploatuoti.
LAT išaiškino, kad ieškovė turėjo teisę nuomotis 0,9486 ha valstybinės žemės sklypą. NŽT sutikimas perleisti nuomos teisę išlieka galiojantis, net jei vėliau paaiškėja, kad reikia kitokio dydžio žemės sklypo. Tokiu atveju turėtų būti inicijuojamas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas. Jei NŽT mano, kad žemės sklypo dydis netinkamas, ji turi kreiptis dėl nuomos sutarties pakeitimo, o ne bandyti panaikinti sutikimą.
2025 m. birželio 16 d. Nr. e3K-7-25-378/2025
LAT byloje sprendė dėl šalių ikisutartinių darbo santykių tarp užsienio piliečio, ketinusio dirbti vilkiko vairuotoju, ir Lietuvos bendrovės. Šalys buvo preliminariai susitarusios dėl darbo funkcijos, darbo užmokesčio, darbo vietos, atsakovės prašymu ieškovui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau darbo sutartis dar nebuvo sudaryta. Prieš sudarant sutartį ieškovo pirmiausia paprašyta atlikti teorinį ir praktinį vairavimo testą. Kadangi ieškovas testo neišlaikė, darbo sutartis nebuvo sudaryta.
LAT atmetė ieškovo reikalavimus. LAT išaiškino, kad atsakovės kreipimasis į Migracijos departamentą su prašymu išduoti ieškovui leidimą gyventi neįrodo egzistuojant šalių susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Be to, LAT taip pat išaiškino, kad atsakovė neturėjo pareigos leisti ieškovui perlaikyti vairavimo testo, nes buvo tikrinamas bazinis gebėjimas, o ne mokymų įsisavinimo žinios.
2025 m. birželio 16 d. Nr. 3K-3-108-1120/2025
Byloje nagrinėtas ginčas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kai įmonės direktorius, žinodamas apie tai, kad teismas buvo priėmęs sprendimą pripažinti sklypo įgijimą įmonės vardu negaliojančiu, vis tiek įmonės vardu pardavė jį tretiesiems asmenims.
LAT išaiškino, kad įmonė (atstovaujama direktoriaus) žinojo apie teismo sprendimą, įpareigojantį ginčo žemės sklypą grąžinti perleidėjui (kuriuo buvo pats direktorius), tačiau ne tik nuslėpė nuo pirkėjų ir notaro aplinkybes, jog parduodamas sklypas yra nagrinėjimo teisme objektas, bet ir sutarties punkte užtikrino, kad parduodamas žemės sklypas niekam neperleistas, arešto ir draudimo nėra, tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į jį. LAT konstatavo – įmonė nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą taip ir neįgijo, todėl neturėjo teisės jo perleisti atsakovams.
2025 m. birželio 19 d. Nr. e3K-3-101-933/2025
Ieškovas, dirbęs užsienio valstybės atstovybėje Lietuvoje, prašė teismo priteisti iš atsakovės (užsienio valstybės) išeitinę išmoką ir netesybas bei neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė prašė taikyti jai imunitetą nuo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos ir bylą nutraukti. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovei imunitetas netaikytinas, nes ieškovas atliko techninio pobūdžio funkcijas ir jos nebuvo susijusios su valstybės funkcijomis ar suverenių galių įgyvendinimu.
LAT išaiškino, kad žemesnių instancijų teismai nukrypo nuo EŽTT ir kasacinio teismo praktikos – neišnagrinėjo, kokias funkcijas ieškovas faktiškai vykdė, o rėmėsi tik formaliu pareigybės aprašymu. Sprendžiant dėl valstybės imuniteto taikymo, nepakanka remtis vien formaliu darbuotojo pareigybės aprašymu – būtina nustatyti, kokias funkcijas darbuotojas faktiškai vykdė realybėje, jų turinį ir tik tada spręsti apie jų ryšį su valstybės valdžios įgyvendinimu.
2025 m. birželio 19 d. Nr. 3K-3-119-701/2025
Statybos rangovas, nutraukęs sutartį, reikalavo iš užsakovo priteisti atlyginimą už atliktus darbus. Užsakovas teigė, kad rangos sutartimi buvo nustatyta atsiskaitymo sąlyga už kiekvieną atliktą darbų etapą lygiais įkainiais. Tačiau LAT, taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles nusprendė, kad rangos sutartimi šalys susitarė dėl visos statybos darbų kainos mokėjimo lygiomis dalimis keturiais mokėjimais, laiko aspektu siejamais su darbų etapais, bet ne dėl konkrečios kainos už kiekvienu darbų etapu atliktus statybos darbus.
Užsakovas savo ruožtu pareiškė priešieškinį, kuriuo reikalavo nuostolių, patirtų dėl trūkumų šalinimo, atlyginimo. Tačiau LAT nusprendė, kad toks reikalavimas kvalifikuotinas kaip specialus užsakovo teisių gynimo būdas, kuriam taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. LAT konstatavo, kad atsakovas prašė priteisti išlaidas statybos darbų trūkumams šalinti, o ne nuostolius, susijusius su rangos sutarties nutraukimu, todėl praleido įstatyme numatytą vienerių metų terminą.
2025 m. birželio 19 d. Nr. e3K-3-115-403/2025
LAT viešųjų pirkimų byloje pažymėjo, kad viešojo pirkimo sutartyse galima numatyti vienašalio nutraukimo nesant pažeidimo sąlygas, tačiau jų taikymas turi atitikti Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvias nuostatas bei viešųjų pirkimų principus. Nutraukiant sutartį būtina įvertinti, ar perkančioji organizacija nepiktnaudžiauja teise bei nesielgia nesąžiningai (pvz., ar nesudaryta kita sutartis su kitu tiekėju ir pan.).
2025 m. birželio 19 d. Nr. e3K-3-125-378/2025
Byloje nagrinėtas klausimas dėl antstolės sprendimo atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, kai vykdomasis raštas dėl turto konfiskavimo buvo pateiktas vykdyti praėjus daugiau nei 9 metams nuo jo grąžinimo išieškotojai.
2025 m. birželio 17 d. Nr. 3K-7-71-823/2025