LAT nutarčių apžvalga 2025 m. balandžio 7 – balandžio 11 d.
Šios savaitės LAT nutartį komentuoja WALLESS vyresnysis teisininkas Mykolas Lukšėnas.
Jei nėra nekonkuravimo susitarimo – ar darbdavys gali riboti darbuotojo veiklą pas konkurentą? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sako – taip. WALLESS dalijasi LAT nutarties apžvalga, kurią komentuoja vyresnysis teisininkas Mykolas Lukšėnas.
Byloje nagrinėta situacija, kai darbuotoja, būdama vaiko priežiūros atostogose, įsidarbino pas konkurentą. Nors nekonkuravimo susitarimo nebuvo, darbo sutartyje ir etikos kodekse buvo numatyta aiški pareiga vengti interesų konflikto, o šis pažeidimas laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Darbuotoja šias sąlygas ginčijo teigdama, kad tokia nuostata riboja jos teisę laisvai pasirinkti darbą ir prilygsta paslėptam nekonkuravimo susitarimui. Ji argumentavo, kad vien įsidarbinimas pas konkurentą dar nereiškia interesų konflikto, jei darbdavys neįrodo žalos.
Tačiau LAT šių argumentų nepriėmė. Teismas pripažino, kad darbdavys ir darbuotojas gali susitarti, kas laikytina interesų konfliktu. Tokia pareiga gali būti nustatyta įmonės vidaus dokumentuose, jei ji nėra perteklinė ir nepagrįstai nevaržo darbuotojo teisių.
Pasak Mykolo, tai svarbus priminimas verslui: „Aiškiai apibrėžta darbuotojo pareiga vengti interesų konflikto gali būti efektyvus būdas apsaugoti įmonės konkurencinį pranašumą rinkoje.“
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išnagrinėjo 4 bylas, kurias trumpai aptariame žemiau:
Kasacinis teismas sprendė bylą dėl to, ar asmuo, kuris nebuvo įtrauktas dalyvauti arbitražo bylos nagrinėjime, turi teisę paduoti skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, teigdamas, kad sprendimu buvo nuspręsta dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė priimti skundą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, motyvuodamas tuo, kad skundą gali teikti tik arbitražo byloje dalyvavusios šalys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, sprendė, kad vien aplinkybė, jog arbitražo teismo sprendime buvo aptartos pareiškėjo veiklos aplinkybės ar paminėtas jo vardas, nereiškia, jog sprendimu buvo nuspręsta dėl jo teisių ar pareigų. Teismas konstatavo, kad asmuo, nedalyvavęs arbitražo byloje, neturi įstatyme nustatytos teisės teikti skundo dėl tokio arbitražo sprendimo.
2025 m. balandžio 9 d. Nr. e3K-3-45-943/2025
Byloje kilo ginčas dėl to, ar ūkininkas (atsakovas), pasirašęs preliminariąją sutartį dėl ūkininko ūkio (kaip viso turto ir su juo susijusių turtinių bei teisinių įsipareigojimų) pardavimo, buvo įsipareigojęs pirkėjui (ieškovui) grąžinti dalį iš ūkio veiklos gautų lėšų, laikotarpiais pasiimtų sau asmeniniams poreikiams, taip pat dėl to, ar šios lėšos teisėtai priskirtinos ūkininkui ar parduodamo ūkio daliai. Kasacinis teismas sprendė, kad ūkininko ūkis nėra juridinis asmuo, todėl visas turtas, gaunamas vykdant ūkinę veiklą, priklauso ūkininkui kaip fiziniam asmeniui. Ūkininko pinigams, gautiems iš ūkio veiklos, taikomi tokie patys principai ir taisyklės kaip ir bet kokiam kitam asmeniui priklausančiam turtui, tačiau ne juridinių asmenų ir jų dalyvių tarpusavio santykius reglamentuojančios taisyklės. Šiuo atveju iš ūkio veiklos gautos pajamos priklausė pačiam atsakovui ūkininkui, kuris galėjo jomis disponuoti savo nuožiūra, nes jokie teisės aktai ar sudarytos sutartys nenustato pareigos visas pajamas skirti ūkio įsipareigojimams.
2025 m. balandžio 10 d. Nr. e3K-3-47-1249/2025
Teismas sprendė ginčą dėl to, ar ieškovo ir atsakovo sudaryti trys sandoriai (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, buto pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartis ir buto nuomos sutartis) buvo realūs ar apsimestiniai. Ieškovas teigė, kad iš tikrųjų jam buvo suteikta 25 000 Eur paskola, kurios užtikrinimui turėjo būti įkeistas butas.
LAT, įvertinęs tikruosius šalių ketinimus ir faktines aplinkybes, konstatavo, jog minėti trys sandoriai yra apsimestiniai – sudaryti, siekiant pridengti paskolos ir nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos) sutartis. Teismas nurodė, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Pripažinęs sandorius apsimestiniais, teismas taikė taisyklės, kurios turėjo būti taikomos sandoriams, kuriuos buvo bandoma pridengti apsimestiniu sandoriu. Teismas sandorius pripažino negaliojančiais, kadangi apsimestiniais sandoriais buvo išvengta pareigos gauti teismo leidimą nekilnojamojo turto įkeitimui ir privalomos notarinės sandorių formos.
2025 m. balandžio 10 d. Nr. e3K-3-72-403/2025
LAT sprendė ginčą dėl to, ar ieškovės įsidarbinimas konkuruojančioje bendrovėje laikytinas interesų konfliktu, kuris pagal darbo sutarties sąlygas gali būti pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. LAT nusprendė, kad kadangi dvi įmonės konkuruoja, įsidarbinimas pas konkurentą yra laikomas interesų konfliktu, ypač atsižvelgiant, kad ieškovė užėmė aukštas pareigas ir turėjo prieigą prie konfidencialios informacijos. Teismas darė tokią išvadą atsižvelgdamas į tai, kad nors Darbo kodeksas išsamiai neapibrėžia interesų konflikto situacijų, bet jame įtvirtinama pareiga jų vengti ir ginti kitos šalies teisėtus interesus. Darbdaviai ir darbuotojai gali plačiau susitarti, kas konkrečioje darbo vietoje laikytina interesų konfliktu, pavyzdžiui, įtraukiant atitinkamas nuostatas į darbo sutartį ar vidaus teisės aktus. Teismas pripažino, kad interesų konflikto situacijomis gali būti laikomos ir potencialaus interesų konflikto situacijos – kuomet yra rizika, jog, dirbdamas kitoje konkuruojančioje įmonėje, darbuotojas galėtų sąmoningai ar netiesiogiai pakenkti darbdaviui.
2025 m. balandžio 10 d. Nr. e3K-3-49-1120/2025